Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, 2017 metais Vilniuje už vieną buto kvadratinį metrą vidutiniškai mokėtas 1481 euras, Klaipėdoje – 979 eurai, Kaune – 683 eurai.
„Faktas, kad mažesniuose miestuose matau daugiau perspektyvų, nei grėsmių, nes jie labai ilgai atsigauna. Pavyzdžiui, Kaunas ir Klaipėda rodiklius pradėjo auginti 2013 metais, šiuose miestuose kainų lygis saugus, atlyginimai didėja greičiau, nei kainos. Perkamoji galia ten yra pakankama, kad plėtotojai statytų tiek, kiek stato dabar ir net daugiau“, – nekilnojamojo turto rinkos konferencijoje „Core“ sakė „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda tvirtino, jog Vilniuje pradeda trūkti prestižinių būstų.
„Žmonės perka brangesnį būstą. Mūsų naujausiame projekte „Live square“ turėjome preliminarių pirkėjų ir absoliuti dauguma jų prašė jungti butus, ieškojo didesnių, nei mes suprojektavome. Tai reiškia, kad šiandien trūksta prestižinio ir didesnio būsto pasiūlos. Tačiau bet kuriuo atveju mažesnio būsto likvidumas yra didesnis, net ir prestižinėje klasėje. Bendra tendencija išlieka, kad vidutinis būsto plotas mažėja“, – konferencijoje sakė M.Žibūda.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška tvirtino, jog visų trijų didžiųjų miestų rinkos yra sveikos, tačiau pokyčių 2018 metais jose turėtų būti.
„Kalbant apie pirminės būsto rinkos likvidumo rodiklį, kitaip tariant, santykį tarp pasiūlos ir paklausos, mes prognozuojame, jog jis šiemet nuosaikiai Vilniuje turėtų didėti, pasiūla turėtų mažėti gana smarkiai. Kauno rinkoje aktyvūs tiek plėtotojai, tiek pirkėjai, gal kiek mažėja pasiūla, bet tai lemia mažesni projektai. Klaipėdoje svyravimų daugiausia, bet šiemet likvidumo rodiklis mažėja, nes paklausa didelė, bet ir pasiūla didžiausia iš visų miestų“, – teigė J.Belanoška.
