NT ekspertai sako, kad pokyčiai NT rinkoje jau ne už kalnų, o pagrindinė to priežastis – brangstančios paskolos.
NT kainų augimą sąlygoja pluoštas veiksnių
Statistika rodo, kad dar birželio mėnesį NT kainos didžiuosiuose miestuose ir toliau augo. NT bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, butų kainų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje indeksas birželio mėnesį išaugo 2,9 proc.
„Tuo tarpu per metus – 2022 metų birželio mėnesį, lyginant su 2021 tuo pačiu laikotarpiu – butų kainos, imant visų šalies didmiesčių vidurkį, augo daugiau nei 20 proc.“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
„Lietuvos banko“ duomenimis, šiandien norint įsigyti 50 kv. metrų būstą Lietuvoje, reikia apie 6,3 vidutinių metinių atlyginimų. Išskiriant miestus, Vilniuje tam reikėtų 7,3 vidutinių metinių atlyginimų, Kaune ir Klaipėdoje po 5,6, Šiauliuose 4,2, o Panevėžyje – 4 vidutinių metinių atlyginimų.
Pasak Švedijos kapitalo NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovo Remigijaus Pletero, gyvenamojo būsto brangimą per pastaruosius kelerius metus lėmė ištisa virtinė veiksnių bei aplinkybių.
„Pirminis kainų šuolis buvo fiksuotas dar 2020 m. pasibaigus pirmajam karantinui šalyje. Žmonės norėjo investuoti turimas santaupas, o paskolos buvo sąlyginai pigios. Be to, nuosavo būsto įsigijimas pandemijos metu turėjo ir psichologinę reikšmę – taip žmonės jautėsi saugesni.
Padidėjus paklausai, dėl besitęsiančios pandemijos staiga prasidėjo logistikos ir tiekimo grandinių sutrikimai, kas apsunkimo statybų eigą bei brangimo medžiagų kainas. Nuosekliai auganti infliacija ir karas Ukrainoje taip pat turėjo įtakos – toliau brango kaštai, sumažėjo darbo jėgos. Galiausiai rinkoje pradėjo klostytis tokia situacija, kokią turime dabar, kai pasiūla nebeatliepia paklausos, kas ir lemia nuolatinį kainų augimą“, – aiškina R.Pleteras.
Investuojantiems į NT grąža bus mažesnė
Anot NT eksperto, šiemet, po daugiau nei dešimtmečio, siekiant slopinti infliaciją euro zonoje ECB ėmė didinti kintamas palūkanų normas. „Pavyzdžiui, 3 mėnesių „Euribor“ palūkanų norma jau pakilo virš nulio, o 6 mėnesių jau siekia 0,64 proc. Kalbant paprastai, žmogui, turinčiam vidutinę 100 tūkst. eurų paskolą, įmoka bankui dėl to gali brangti apie 100 eurų per mėnesį“, – aiškina R.Pleteras ir pabrėžia, kad palūkanų normų kėlimo galima tikėtis ir toliau, kas dar labiau didins įmokas bankams.
„Bonava Lietuva“ vadovo teigimu, nors palūkanų normų kėlimas yra orientuotas į bendrą infliacijos stabdymą, įmokų už būsto paskolas brangimas tikrai turės įtakos būsto rinkai – paklausa turėtų mažėti, o dėl to ir kainos nustos kilusios.
„Pirmiausia tai palies tuos, kurie iki šiol NT pirko investicijai. Pabrangus paskolos įmokoms, būsto nuomos veikla taps mažiau pelninga ir lėčiau atsiperkanti. Be to, kadangi sunku pasakyti, kiek dar gali kilti palūkanų normos, bent teoriškai egzistuoja ir rizika, kad tokia veikla gali tapti net nuostolinga“, – sako R.Pleteras.
Bonava Lietuva atlikta klientų apklausa rodo, kad pastaraisiais metais, nuo 2021-ųjų, daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) pirkėjų būstą pirko kaip investiciją su tikslu jį nuomoti. „Tai yra reikšmingas skaičius. Jam sumažėjus, ženkliai mažės ir paklausa, kas sudarys platesnes galimybes būstą įsigyti tiems asmenims, kurie jį perka sau, kaip pirmąjį būstą“, – teigia NT ekspertas ir priduria, kad mažėjant paklaustai, turėtų stabilizuotis ir kainos.
Tiesa, R.Pleteras priduria, kad bent Vilniuje kainų mažėjimo tikėtis nevertėtų. „Mes galime prognozuoti jų stabilizavimąsi, spėti tai, kad toliau jos nekils, nes mažės paklausa, tačiau vis dar išlieka aibė priežasčių, verčiančių esamas kainas laikyti, mat infliaciją jausime dar kurį laiką, kas neleis mažinti medžiagų ir darbo jėgos kaštų.
Be to, Vilniuje šiuo metu turime tokią situaciją, kai statybų leidimo išdavimas užtrunka metus ir daugiau. Kad ir kiek vystytojai norėtų pasiūlyti naujų projektų ir rinką užpildyti pasiūla, biurokratija šiuo metu yra visa tai ribojantis veiksnys, kuris, vienareikšmiškai, prisideda ir prie kainų burbulo“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas R.Pleteras.
