Nekilnojamojo turto vystytojų „Citus“ Kaune vystomas projektas „Aeronamai“ atitinka aukščiausius galimus A++ energinio efektyvumo reikalavimus bei pretenduoja turėti net kelis pasyvaus namo sertifikatus – nacionalinį ir tarptautinį. Ambicija – būti pirmuoju tokiu gyvenamuoju pastatu Lietuvoje. Vis dėlto įgyvendinant pastato viziją nesiekta aklai tik energinio efektyvumo kriterijų, eksterjerui bei architektūriniam vientisumui skirta labai daug dėmesio. Tiesa, iškart, vos pamačius statinį, negali nekristi į akis tai, kad jis derintas ir prie šeimininkų pomėgių.
„Aeronamai“ pastatyti visai šalia vieno seniausių Europoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromų ir įvairiais funkciniais ar stilistiniais sprendimais vis primena apie aviaciją. Tokį požiūrį į namus, kai jie atspindi šeimininkų gyvenimo būdą ir stilių, diktuoja ir tarptautinės tendencijos. Taigi architektams tikrai teko gerokai pasukti galvą, kaip suderinti bei įgyvendinti visus sprendimus ir idėjas. „Aeronamų“ architektas Rytis Kaminskas pripažįsta, kad tokie projektai reikalauja nemažai laiko ir atsakomybės, nes derinamų detalių ir sprendimų – gyva galybė, tačiau vėliau, anot pašnekovo, galima tokiu darbu didžiuotis.
Paklaustas, koks buvo pagrindinis tikslas ar uždavinys, R.Kaminskas neabejoja – įgyvendinti visus planuotus energinio efektyvumo uždavinius, tačiau suderinti juos su architektūriniais sprendimais. „Mūsų, ir ne tik mūsų, visuomenėje įprasta galvoti, kad pasyvus namas – tai nedidelė dėžutė su mažais langais. Mat dideli langai nesandarūs, išleidžia daug šilumos, daug yra ir kitokių argumentų, tačiau tai mitas. Pasyvus namas iš tiesų gali būti vizualus ir išvaizdus, tik turime pasirengti į tai investuoti – ir laiko, ir pinigų“, – komentavo architektas.
Tikslas – atitikti aukščiausius reikalavimus
„Roda Architects“ architektas R. Kaminskas buvo vienas iš žmonių, realizavusių toli gražu ne patį lengviausią uždavinį. Viename projekte siekta sutalpinti inovacijas, aukščiausias technologijas, pažangiausius energinio efektyvumo sprendimus ir architektūrinę darną.
Architektai buvo užsibrėžę tikslą vientisą sublokuotų namų tūrį padalinti į keturių skirtingų tūrių kompoziciją ir aiškiai suformuoti keturis namus. „Jie visi yra skirtingo ploto ir skirtingi dydžio. Kiekvienas namas projektuotas atskirai, pasitelkti ir individualūs, ir bendri sprendimai. Kai kurie iš jų vienija architektūriškai, kai kurie suteikia išskirtinumo. Pavyzdžiui, du iš keturių namai turi plokščią stogą, kiti du – su šlaitiniais stogais.
Taip pat du iš namų turi po tris aukštus, kiti – mažiau. Tiesa, pasirinkti ir skirtingi apsaugos nuo saulės sprendimai – vieni namai su stoglangiais, kiti su didelėm vitrinom, taigi ir būdai skiriasi – vienur tinka roletai, kitur automatinės lauko žaliuzės, paslėptos po fasado apdaila, ar stacionarios aliuminio lamelės trikampės formos mansardos vitrinai. Būdų išspręsti vienus ar kitus klausimus yra daugybė, tiesiog reikia jais naudotis, galima ir derinti skirtingus tarpusavyje, būtent tai paneigia mitą, kad pasyvus namas tiesiog lyg koks termosas. Daug kas priklauso nuo požiūrio“, – įgyvendintas idėjas komentavo architektas.
Fasadų apdailai, anot pašnekovo, pasirinkta aliuminio skardos apdaila, ją „pasufleravo“ aviacijos tema. O skirtingiems pastato tūriams naudojama dviejų tipų, spalvų, formų ir faktūrų aliuminio apdaila. Taip pat ir metalizuota aliuminio apdaila – tai dar vienas elementas iš aviacijos: ne tik lėktuvo fiuzelažams, bet ir aerodromo teritorijoje esantiems pastatams būdinga panaši fasadų apdaila.
Pasyvūs namai – ne nuobodžios dėžės
Mano, kaip projekto vadovo, uždavinys, kalbėjo R.Kaminskas buvo užtikrinti, kad visi sprendimai atitiktų aukščiausius keliamus reikalavimus. „Kaip architektas pats sau kėliau tikslą, toks buvo užsakovų lūkestis, kad pastatas ne tik formaliai atitiktų energetinio efektyvumo kriterijus, bet būtų patrauklus ir architektūriškai. Man buvo svarbu, kad jis būtų įdomus ir šiuolaikiškas, o dar svarbiau man buvo paneigti mitą, kad pasyvūs pastatai visi vienodi“, – tikino architektas.
Paklaustas apie iššūkius, R.Kaminskas neslepia, kad jų buvo, tačiau žiūrint kitu kampu – tai įdomu ir pačiam, siekiant tobulėti kaip specialistui. „Aišku, tos sienos yra gana storos, didieji langai orientuoti į pietų pusę, kad pasiimtume daugiau saulės energijos, taigi turėjome rimtai galvoti, kaip tas namas „elgsis“ vasarą. Kaip jo neperkaitinti? Tam yra daugybę sprendimų, kurie, tiesą sakant, plika akimis nėra matomi. Labai norėjome, kad namas neatrodytų „sunkus“, norėjome įnešti jam gyvybės – taigi tie skirtingi stogai, metalizuota apdaila pastatui suteikia tam tikro lengvumo ir žaismo“, – komentavo pašnekovas.
Profesionalių priemonių ir receptų pagyvinti namą, įnešti jam architektūrinio įkvėpimo, pasak architekto, yra, tačiau tai nereiškia, kad viskas taip paprasta. Visa tai remiasi į galybę skaičiavimų, tikrinimų, testavimų, ar žengus tokį žingsnį, nepakenksi kam kitam, vėliau korekcijų, taip pat ir į komandinį darbą – konsultacijas su kitų sričių specialistais: „Tai nebuvo tas atvejis, kai architektas tiesiog padaro savo darbą, o tada jį atlieka kitų sričių specialistai. Šiuo atveju mes ieškodavome sprendinio, jį derindavome su kitais specialistais, o galiausiai atiduodavome įvertinti ir energinio efektyvumo specialistams – ar atitinka reikiamus kriterijus.“
Anot projekto vadovo, tai nebuvo tas atvejis, kai pakanka nubraižyti fasadus, sugalvoti tūrį ir patrauklią architektūrą, projektą reikėjo numatyti iki smulkiausių detalių.
Tiesa, būtina pabrėžti, kad sėkmingas idėjos realizavims priklausė nuo daugybės veiksnių – langų kokybės, sandarumo, rekuperacinių sistemų, šilumos sprendimų ar net išmanaus namo valdymo, pastaruosius uždavinius sprendė ir kiti projekto partneriai „Paroc“, „Roda Architects“, „Solet Technics“, „Danfoss“, „Gama langai“, „Bauroc“, „Velux Lietuva“, „Eeplius“ ir kt.
Kitokia kokybė ir šeimininkų veidas
„Aeronamų“ tipo projektų, spėja R.Kaminskas, ateityje vis daugės, mat žmonės vis labiau kreipia dėmesį į kitokią gyvenimo kokybę, sieja namus su pačių įvaizdžiu ar pomėgiais. „Labai svarbu, ką mes mažai akcentuojame, kad tie namai, kuriuos mes dabar turime statyti – vis aukštesnės energinės klasės, iš tiesų nėra tik energinė klasė. Projektuodami aukštos energinės klasės namus mes sukuriame žmonėms, gyvensiantiems tuose namuose, visiškai kito lygio komfortą. Niekada to nepatyrusiam žmogui sunku patikėti, kaip pagerėtų jo gyvenimo sąlygos, o svarbiausia, kad tų dalykų dažnai pinigais pamatuoti negalima. Kokia kaina sveikesnio namo, kuriame vaikai serga mažiau, kuriame neperšali kojų ir pan.?“ – retoriškai klausė architektas.
R.Kaminskas tikino, kad žmonių, kurie pagyvena tokiuose namuose jau už jokius pinigus neįkiši į namus, kurie neturi rekuperacinės sistemos, kur šaltos grindys ir kur prieš einant miegoti reikia dar išsivėdinti kambarį: „Turime suvokti, kad tai nėra tik mažesnė sąskaita už šildymą. Tai yra investicija į kitokį, sveikesnį gyvenimą, o sąskaitą už šildymą – tik premija už tai, kad sugebėjai ir norėjai jį susikurti.“
Kai žmogus išeina iš ekonominės klasės, jam jau tampa aktualu namo veidas, architektūra. „Žmonės nori pabrėžti savo išskirtinumą, savo estetinį suvokimą, realizuoti save, o tam architektūra labai tinka. Namai turi išliekamą vertę, ypač tada, jei savo laiku į juos buvo įdėta, kas geriausia, apmąstytas stilius, idėja. Tada namai net po kurio laiko išsiskiria iš kitų, matai, kad jie turi veidą, o kartu savotiškai atspindi ir šeimininkus“, – tendencijas komentavo R.Kaminskas.