Kiekvienas statybininkas, tai yra naujo NT projekto vystytojas Vilniuje, gali savanoriškai sumokėti socialinės infrastruktūros mokestį, kurį reglamentuoja Labdaros ir paramos įstatymas.
Jeigu statomos gamybai skirtos patalpos arba sandėliai, už vieną kvadratinį patalpų metrą reikia mokėti 1,45 euro. Jeigu tai yra gyvenamosios paskirties patalpos, už kvadratinį metrą naudingo ploto reikia sumokėti 4,35 euro, tiek pat kainuoja ir negyvenamosios paskirties pagrindinio ploto kvadratinis metras.
Vilniaus savivaldybės Finansų departamento atstovė Edita Žilinskienė 15min.lt informavo, kad 2014 metais buvo gauta 774,3 tūkst. eurų paramos socialinės infrastruktūros plėtrai.
Jeigu nesumokėjai to mokesčio savanoriškai, tau gali kilti sunkumų, gaunant statybos leidimą, – sakė M.Statulevičius.
Kodėl verslininkai skyrė tiek paramos, jeigu šis mokestis yra savanoriškas?
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius, išdavė, kad pagal savivaldybės tvarką mokestis turi būti sumokėtas iki statybos leidimo išdavimo datos.
„Jeigu nesumokėjai to mokesčio savanoriškai, tau gali kilti sunkumų, gaunant statybos leidimą“, – 15min.lt jis pabrėžė, kad šis mokestis yra „ant teisėtumo ribos“.
Neskaidri ir neefektyvi tvarka
Savivaldybė, žinoma, teigia, kad paramos (ne)teikimas yra niekaip nesusijęs su leidimų išdavimu.
„Parama miesto socialinės infrastruktūros plėtrai teikiama savanoriškai ir atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia“, – sakė E.Žilinskienė.
Manome, kad sistema yra ant teisėtumo ribos. Teoriškai, rašoma, kad paramos neteikimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bet praktikoje yra truputį kitaip, – sakė M.Statulevičius.
LNTPA birželį kreipėsi į savivaldybę, prašydama tobulinti paramos teikimo tvarką, kuri, pasak agentūros, dabar yra neefektyvi ir neskaidri. Verslininkai neprašo visiškai atsisakyti tokio mokesčio, tačiau nori žinoti, kur yra panaudojami jų pinigai, bei prašo galimybės juos investuoti savarankiškai.
„Manome, kad sistema yra ant teisėtumo ribos. Teoriškai, rašoma, kad paramos neteikimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bet praktikoje yra truputį kitaip. Gali būti, kad statybos leidimą gauti bus sunkiau.
Kitas dalykas – šita tvarka, kuri galioja nuo 2006 metų, yra kompromisinė – kol Lietuva nėra galiojančio Infrastruktūros plėtros įstatymo, kuriame numatyta, kas moka lėšas, kokiomis apimtimis ir pan. Įstatymo projektas yra parengtas, tikimės, kad jis bus svarstomas Seimo rudens sesijoje“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Kita verslininkų keliama problema – lėšų panaudojimas. Deklaruojama, kad jų parama yra skiriama socialinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, mokykloms ir darželiams, želdiniams. Tačiau NT projektų vystytojai nori, kad jų paramai skirtos lėšos būtų investuojamos jų kaimynystėje.
„Šiuo metu praktika yra tokia, kad viskas krenta į bendrą biudžetą ir naudojama yra pagal savivaldybės nustatytą tvarką, bet ne pagal kaimynystės principą – kur sumokėjau, ten ir atsirado infrastruktūra“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Norėtų investuoti patys
„Eika“ generaliniam direktoriui Domui Dargiui yra neaišku, kam yra skiriami verslininkų suaukojami pinigai. Todėl jis norėtų, kad savivaldybė tiksliai nurodytų pinigų paskirtį. Tokiu būdu verslininkai galėtų įsitikinti, ar jų lėšos tikrai naudojamos susisiekimui gerinti, darželio infrastruktūros plėtrai ir pan.
Apskritai jis norėtų, kad verslininkai, jeigu jau savanoriškai skiria pinigus, galėtų patys juos ir investuoti.
„Norėtume, kad vystytojas galėtų inicijuoti konkrečius projektus iš tos paramos, kad galėtų keli vystytojai kooperuotis ir lėšas nukreipti tam tikriems projektams. Ir projektai būtų vystomi tame rajone, toje teritorijoje, kur vysta statybos“, – kalbėjo D.Dargis.
LNTPA taip pat prašo savivaldybės, kad leistų mokestį sumokėti ne pinigais, bet darbais.
„Jeigu nenori mokėti pinigais, gali už tą pačią sumą atlikti darbų savo kaimynystėje. Daugumai vystytojų tai yra palankesnis būdas, nes taip yra užtikrinamas principas, kad darbai bus padaryti šalia jų vystomo objekto. Praktika rodė, kad ne visiems buvo sudaromos vienodos galimybės – dalis turėjo mokėti pinigais, dalis atsiskaitydavo darbais. Pasirinkdavo pati savivaldybė, o ne paramos davėjas“, – pasakojo M.Statulevičius.
Tačiau verslininkams gera žinia yra ta, pasak M.Statulevičiaus, kad naujoji Vilniaus valdžia bendrauja labai noriai ir su tokiais prašomais pakeitimais galbūt sutiks. Be to, netrukus į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų atkeliauti ir Infrastruktūros plėtros įstatymas.
