Ketvirtadienį banko „Swedbank“ pristatytoje apklausoje apie būsto paskolų rinką matyti tendencijos, kad gyventojai pamiršta krizės nuoskaudas ir ne taip atsargiai žiūri į skolinimąsi. Pasak J. Gumuliauskienės, žmonės skolintis į bankus ateina labiau pasiruošę.
„Swedbank“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad šiu metu apie 86 proc. šalies gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste. 14 proc. būstą nuomoja.
Skolinasi atlaidžiau
„Apklausa rodo, kad individualių namų savininkai labiau patenkinti savo būstu, tik 13 proc. norėtų kažką keisti, o iš gyvenančių butuose keisti gyvenamąją vietą norėtų 36 procentai. Tie kurie gyvena butuose, nori gyventi name“, – sako J.Gumuliauskienė.
Be to, apklausa rodo, kad žmonės atlaidžiau žiūri į skolinimąsi.
Respondentų buvo klausta, ar jie, jei galėtų paskolą imti dar kartą, sukauptų didesnį pradinį įnašą. Teigiamai į šį klausimą atsakė 23 proc. respondentų. Palyginimui prieš dvejus metus tokių žmonių buvo 34 procentai.
Į būsto paskolų sąlygas dabar labiau įsigilintų 43 proc. žmonių, o prieš dvejus metus tokių žmonių buvo 53 procentai.
„Žmonės patenkinti paskolų sąlygomis, jie ateina geriau pasiruošę, sukaupę daugiau lėšų. Būsto paskolų sąlygomis dabar patenkinti 32 procentai respondentų. 2011 m. patenkintų būsto paskolų sąlygomis buvo 10 proc.“, – kalba „Swedbank" atstovė.
Apklausa rodo, kad Lietuvoje gyvenamąją vietą norėtų keisti kas septintas gyventojas. Tačiau tik 4 proc. būstą ketina keisti per artimiausius dvejus metus.
Šiuo metu vidutinė paskolos suma yra apie 148 tūkst, iki krizės ji buvo 170 tūkst. litų. O būsto kainos lyginant su prieškrizinėmis kainomis, pasak specialistės, sumažėjo apie 40 procentų.
Kokybė – ne prioritetas
Pasak specialistės, 2013 m. pirmąjį ketvirtį rinkoje vyravo nuosaikaus atsigavimo tendencijos. Banko naujų paskolų portfelis ir būsto paskolų rinka augo apie 28 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Specialistai pastebi, kad rinka tapo tvarkingesnė, gyventojai skolinasi dėmesingiau.
Lietuvos gyventojų skolinantis svarbiausia yra būsto kaina, statybos metai ir išlaikymo išlaidos, o būsto kokybei skiriama mažai dėmesio – mažiau svarbi infrastruktūra, rajonas, socialinė aplinka, būsto energinis efektyvumas ar kiti dalykai. Tačiau situacija gerėjant ekonominėms sąlygoms turėtų keistis.
„Manome, kad stabilizuojantis ekonomikai būsto kokybės kriterijams turėtų būti skiriama daugiau dėmesio“, – sako J. Gumuliauskienė.
Aktyviausia – sostinė
Šiuo metu vidutinė paskolos suma yra apie 148 tūkst, iki krizės ji buvo 170 tūkst. litų. O būsto kainos lyginant su prieškrizinėmis kainomis, pasak specialistės, sumažėjo apie 40 procentų.
„Aktyviausias miestas ir toliau išlieka Vilnius, – sako „Swedbank“ specialistė. – Per pirmuosius keturis mėnesiu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sandorių skaičius sostinėje kilo beveik ketvirtadaliu, Kaune – 13, 7 proc., Klaipėdoje – penktadaliu.“
NT kvadratinis metras kainuoja apie 3700 litų, Klaipėdoje 2700 litų, o Kaune – 1900 litų.
