Pajūris prisijungęs 100 proc.
Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos (ES) investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė vardija, kad prisijungimas prie minėtų miesto paslaugų yra labai geras Kuršių Nerijoje: Nidoje ir Juodkrantėje šis rodiklis siekia 100 proc.
Taip pat prie centralizuotų miesto paslaugų 100 proc. prisijungę Visagino gyventojai. Panevėžyje šis rodiklis siekia 99, 6 proc., Ukmergėje, Rukloje, Jonavoje, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje –taip pat virš 99 proc., Širvintose, Šiauliuose – 98 proc.
„Lietuvos valstybė Europos Komisijos yra įpareigota prijungti gyventojus prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkanti apkrova“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė.
Pokyčius skatina finansavimu
Yra ir tokių savivaldybių, kuriose prie miesto geriamojo vandens tiekimo tinklų yra prisijungę beveik visi gyventojai, tačiau dar neišpildomas prisijungimo prie nuotekų surinkimo tinklų reikalavimas.
Kad tai įvyktų, Aplinkos ministerija ėmėsi iniciatyvos – kartu su partneriais įkūrė Vandentvarkos fondą. Jo lėšomis bus teikiamos paskolos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir rekonstrukcijai finansuoti (aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkanti apkrova).
„Šis projektų finansavimo modelis suteikia galimybę pakartotinai panaudoti grįžusias ES struktūrinių fondų lėšas, kurios galutiniams naudos gavėjams išduotos kaip paskolos, efektyviau jas valdyti ir pasiekti didesnį rezultatą. Vandentvarkos fondo, kurio dydis yra 30 mln. Eur., pagrindinis siekis padidinti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą, aprūpinti šalies gyventojus kokybiškomis viešosiomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis ir mažinti aplinkos taršą nuotekomis“, – sako V. Slavinskienė.
Pastarasis aspektas – aplinkos tarša – yra labai svarbus, kalbant apie nuotekų sistemas. Mat yra gyventojų, kurie įsirengę nuosavus nuotekų valymo įrenginius, tačiau ne visi jie atitinka keliamus aplinkosaugos reikalavimus. Tokia situacija, Vandentvarkos fondo lėšomis, taip pat gali būti sprendžiama.
Atnaujinami ir jau nutiesti vamzdynai
Nors yra savivaldybių, kurios savo teritorijoje vandentvarkos problemas jau seniai išsprendusios, vandentvarkos bendrovės inicijuoja atnaujinimus ir rūpinasi paslaugų kokybės gerinimu.
Pasak V. Slavinskienės, vieni tokių projektų vykdytojų yra „Šiaulių vandenys“. Nors atitinka prisijungimo prie miesto nuotekų surinkimo tinklų reikalavimą – šiuo metu Šiaulių mieste prie nuotekų surinkimo tinklų prijungtų gyventojų skaičius siekia 98 proc – , Šiauliuose vis dar vykdomi atnaujinimo darbai, kuriuos dalinai finansuoja Sanglaudos fondas.
Pasak „Šiaulių vandenų“ generalinio direktoriaus Jono Matkevičiaus, mieste vyksta ir jau nusidėvėjusių vamzdynų atnaujinimo darbai. Pasak vadovo, prieš pusšimtį metų nutiesti vamzdžiai praranda savo kokybę, todėl juos būtina prižiūrėti ir atnaujinti, be to, įsigyta moderni įranga leidžia padidinti darbų apimtis kone du kartus.
„Prieš 80-40 metų pakloti vamzdynai yra visiškai nepatikimi – dėl dažnų avarijų tinkluose sutrinka paslaugos, gyventojai patiria nepatogumų, o mums išauga eksploatacinės sąnaudos“, – mini vadovas.
Siekiant išvengti vandens pratekėjimo ar kitokių nelaimių, Šiauliuose vykdomi vandentvarkos darbai – kelis pastaruosius metus, įgyvendinant projektus, finansuojamus Sanglaudos fondo, „Šiaulių vandenų“ ir miesto savivaldybės, 2017–2019 m. mieste jau rekonstruota apie 38 km geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, dar virš 10 km bus atnaujinta.
Taip pat rekonstruota virš 12 km paviršinių nuotekų tinklų, dar 6 km bus atnaujinti. Inventorizuota ir teisiškai įregistruota 185 km paviršinių nuotekų tinklų, įsigyta moderni įranga paviršiniams nuotekų tinklams valyti, – vien per praėjusius metus jau išvalyta beveik du kartus daugiau nei įprasta – virš 23 km nuotekų tinklų.
Įgyvendinamų projektų vertė – virš 17 mln. Eur kartu su papildomu 1,7 mln. Eur finansavimu, kurį paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijai, inventorizavimui ir plėtrai skyrė Aplinkos ministerija.
Siekiama, kad gyventojams neliktų abejonių
Pagrindinės priežastys, kodėl imamasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos atnaujinimo, pasak Aplinkos ministerijos atstovės V. Slavinskienės, yra aplinkos tarša, miesto gyventojų komfortas ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo paslaugų gerinimas.
Nors geriamasis vanduo, tiekiamas geriamojo vandens tiekimo tinklais, Lietuvoje yra labai geros kokybės, pasak pašnekovės, yra tokių gyventojų, kurie centralizuota geriamojo vandens tiekimo paslauga nesinaudoja ir vandenį vis dar semia iš nepatikrintų ar užterštų šulinių.
„Siekiame, kad gyventojams būtų sudarytos visos galimybės gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surikimo paslaugą bei neliktų abejonių dėl jungimosi prie centralizuotų sistemų“, – teigia specialistė.
Iki šių metų spalio 1 d. kreipiantis dėl Vandentvarkos fondo finansavimo, suteikiamos palankesnės sąlygos patvirtintiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros ar rekonstrukcijos projektams. Projektai bus finansuojami pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.
Daugiau informacijos rasite Aplinkos ministerijos ir ES investicijų internetiniuose tinklalapiuose.