Kai kam vamzdžius iki namų atves biudžeto lėšomis
Aplinkos ministerija ketina skirti rajonui 100 tūkst. eurų privačių namų prisijungimui prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų. Šis iš pažiūros sveikintinas gestas sukėlė daug diskusijų Kėdainių rajono savivaldybės taryboje ir uždavė daugiau klausimų nei sulaukta atsakymų.
Nors savivaldybei savo biudžeto lėšomis tektų padengti vos 30 procentų šios sumos, o tai mokesčių mokėtojams atsieitų 30 tūkst. eurų, neaiškumų yra daug.
Visų pirma, gyventojai, kurie laiku neprisijungė prie naujai nutiestų tinklų už ES pinigus, gaus „dovanų“, o tie kurie pildė įsipareigojimus ir laiku prisijungė prie nutiestų tinklų už savo pinigus ir įvadus nusitiesė, galės tik stebėtis tokiais sprendimais. Jiems niekas patirtų išlaidų nekompensuos.
Taigi, finansuojant prisijungimą vieniems, savitoje atskirtyje pasijus atsidūrę kiti, kiek anksčiau tai padarę savomis lėšomis.
Galų gale, kaip prijungti prie nuotekų tinklų tuos namų ūkius, kuriuose nėra įrengta nuotekų surinkimo sistemos, naudojamasi lauko tualetu, o paplavos pilamos kur pakliūna?
Rajono Tarybos nariai buvo pastatyti prieš faktą. Nors jie ir vienbalsiai pritarė šiam sprendimui, galima tik spėlioti, kaip jį seksis įgyvendinti, ar vieni gyventojai nepasijus nepelnytai nuskriausti vien dėl to, jog kadaise savomis lėšomis nusitiesė nuotekų vamzdžius iki magistralinių linijų…
Kas nulėmė skubėjimą?
„2004 metais Europos Sąjungai pradėjus finansuoti centralizuotų nuotekų tinklų įrengimą, buvo priimtas sprendimas, kad gyvenvietėse, kuriose yra daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų (o mūsų rajone šį reikalavimą atitinka tik Kėdainių miestas), prie centralizuotų tinklų turi prisijungti 98 procentai gyventojų. O šiuo metu Kėdainių mieste tai jau padarė apie 97 procentai gyventojų. Kaip suprantu, Aplinkos ministerija šios problemos anksčiau neakcentavo, o sujudo tik dabar, kai Europos Komisija pradėjo grasinti baudomis“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė Nijolė Naujokienė.
Tiesa, šis Aplinkos ministerijos sprendimas finansuoti privačių namų sujungimą su centralizuotomis nuotekų sistemomis palietė ne tik Kėdainių rajoną. Šiam tikslui nuspręsta skirti 1 mln. eurų, tačiau ne daugiau kaip po 100 tūkst. eurų vienai savivaldybei. Įdomu tai, jog paraiškas pasinaudoti siūlomos paramos lėšomis galės teikti tik pačios savivaldybės, įsipareigosiančios skirti 30 proc. nuosavų lėšų, tačiau ne kanalizacijos ir vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės.
Prakalbo apie diskriminaciją
Šį projektą politikų svarstymui pristatęs Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas informavo, jog mieste iki šiol neprisijungę 400 gyvenamųjų namų. Iš jų prie naujų ES lėšomis nutiestų tinklų neprisijungę – 150.
„Šiuo projektu prie tinklų planuojama prijungti ne mažiau kaip 120 naujų abonementų“, – žadėjo valdininkas.
„Manau, kad toks projektas – akivaizdi gyventojų ir ypač kaimo žmonių diskriminacija. Kuo žmogus kaltas, kad gyvena ten, kur žmonių mažiau nei 2 tūkstančiai? Tokio projekto įgyvendinimas savivaldybėms užprogramuoja gana ryškias problemas ateityje. O kodėl nekompensuojame gyventojams už įvadus, kurie savo lėšomis pagal tą patį projektą prisijungė? Vėlgi neteisinga jų atžvilgiu. Mano požiūriu, tai akivaizdžiai diskriminacinis sprendimas. Pirmą kartą per 15 darbo metų savivaldoje tenka tokio pobūdžio sprendimą priiminėti: nebalsuosi – pinigų negaus savivaldybė, balsuosi „už“ – ateityje nutiesus pagrindinius tinklus, manau, kad gyventojai už savo lėšas neties įvadų iki namo ir nesijungs prie tinklų už savo pinigus, o lauks, kol tai padarys savivaldybė ar valstybė“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė, buvusi ilgametė merė N.Naujokienė.
Politikai projektui pritarė
Rajono meras Saulius Grinkevičius teigė, jog nevertėtų svarstyti – teisingas ar neteisingas ministerijos siūlymas finansuoti prisijungimą. Jo manymu, toks projektas leis išvengti baudų, kurių skyrimą ateityje galėtų nulemti Kėdainių mieste susidariusi situacija.
Meras priminė, jog rajonas jau yra patekęs į keblią situaciją, kai 2012–2013 metais tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus Josvainių ir Vainotiškių vietovėje, tačiau prie jų neprisijungė reikiamas skaičius gyventojų. Už tai, kad nebuvo pasiektas reikalaujamas rodiklis, Europos Sąjunga pareiškė pretenzijas Lietuvai, o mūsų šalies Vyriausybė – savivaldybėms.
„Mes irgi esame pakliuvę į šią situaciją, 53 tūkst. eurų „pakibę“ – išskaičiuos ar neišskaičiuos“, – minėjo Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.
Nepaisant kilusių diskusijų, siūlymui pasinaudoti Aplinkos ministerijos siūloma finansine parama rajono politikai pritarė vienbalsiai. „Už“ balsavo visi 23 posėdyje dalyvavę savivaldybės tarybos nariai.
Sukurtas precedentas stabdys progresą?
Geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo tinklus eksploatuojančios bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius pritarė N.Naujokienės nuomonei, jog šis projektas – diskriminacinio pobūdžio, nes esama rizikos, kad ateityje sumažins gyventojų iniciatyvą savo lėšomis jungtis prie tinklų.
„Kuo miesto gyventojas skiriasi nuo kaimo gyventojo? Kodėl miesto gyventojui parama skiriama, o kaimo – ne?“ – svarstė K.Vaitkevičius.
Šį projektą politikų svarstymui pristatęs Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas informavo, jog mieste iki šiol neprisijungę 400 gyvenamųjų namų. Iš jų prie naujų ES lėšomis nutiestų tinklų neprisijungę – 150.
Aplinkos ministerijos siekis biudžeto pinigais paskatinti prisijungimą prie centralizuotų tinklų, „Kėdainių vandenų“ vadovo vertinimu, skatina ir tam tikrą nelygybę. Kaip pavyzdį jis pateikė numanomą atvejį, kai vienas kaimynas pats, savo lėšomis prisijungia prie tinklų, o kitas už savaitės šią paslaugą gauna veltui, jam visa tai padaro savivaldybė.
Tokios tendencijos, K.Vaitkevičius manymu, ateityje sudarytų rimtas kliūtis skatinant žmones savo būstus junti prie nuotekų tinklų. Kam investuoti pinigus į vamzdynų klojimą, jų prijungimą prie trasos, jeigu galima to nedaryti tikintis sulaukti valdžios malonės? Juk toks precedentas jau sukurtas…
Ką darys jau turintys valymo įrenginius?
Kita kategorija gyventojų, kuriuos tikriausiai ne itin nudžiugins rajono politikų palaiminta iniciatyva – tai nuosavus biologinius ar mechaninius valymo įrenginius įsigiję žmonės.
Turėdami savo sklype nuosavą vandenvalos įrenginį jie moka vos kartą metuose ar dar rečiau už susikaupusio dumblo išvežimą. Tad raginimas prisijungti prie nuotekų tinklų šias išlaidas netgi padengiant savivaldybei, juos mažai viliotų. Pirmiausia dėl to, jog į vandenvalos įrangą jau investuota mažiausiai tūkstantis eurų, jos priežiūra – minimali, o tapus „Kėdainių vandenų“ klientais tektų mokėti mėnesinį mokestį.
K.Vaitkevičiaus teigimu, kiek Kėdainių mieste yra veikiančių individualių valymo įrenginių – sunku pasakyti. Lietuvoje dar tik ruošiamasi įsteigti šių vandenvalos įrengimų registrą.
„Kėdainių vandenų“ vadovas minėjo, kad sutartis dėl susikaupusio dumblo išvežimo iš biologinių valymo įrenginių su bendrove yra sudarę vos iki dešimties miesto gyventojų. Tiesa, nemažai žmonių, gyvenančių sodų bendrijose, kur nėra centralizuotų tinklų, turi įrengę vadinamuosius septikus. Tai vienas ar du sujungti šuliniai, nuotekų surinkimo rezervuarai, kietųjų dalelių nusodintuvai. Kaimo vietovėse, ypač atokesnėse – vis dar esama lauko tualetų, o kiek jų Kėdainių miesto teritorijoje, sunku pasakyti. K.Vaitkevičius minėjo tokios statistikos neturintis.
Lauko tualetai neišnyks
Šioje situacijoje esama dar vieno, kiek kuriozinio aspekto. Juk net ir labai norint gyvenamąjį namą prijungti prie nuotekų surinkimo sistemos, pirmiausia reikia turėti ką prijungti. Savaime suprantama, kad Aplinkos ministerijos siūlomi pinigai tikrai nepaskatins atsisakyti lauko tualetų, įsirengti šiuolaikišką kanalizacijos sistemą ir pasinaudojant finansavimu ją prijungti prie vamzdynų.
„Tam tikras procentas apsileidusių žmonių yra, buvo ir bus. Tam tikra žmonių dalis, girtuoklėliai, ar asocialūs žmonėms – jiems tą vamzdį, kad ir po pagalve gale atvesti, jie vis vien nepasijungs. Jie nupjaus tą galą ir parduos, – ironizavo „Kėdainių vandenų“ direktorius. – Jeigu Aplinkos ministerija susitarimą su Europos Sąjunga prie nuotekų tinklų prijungti 98 procentus gyventojų visus tuos metus nebūtų laikiusi stalčiuje, trūkstamą 1 procentą mes būtume miegodami ar vaikščiodami atbuli pasiekę.“
Ministerijos sprendimą apskundė teismui
Kėdainių rajono savivaldybės valdoma bendrovė „Kėdainių vandenys“ pasekė kitų šalies regionų pavyzdžiu ir teismui apskundė Aplinkos ministerijos sprendimą taikyti finansines sankcijas dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuotų vamzdynų tiesimo projektų neefektyvaus panaudojimo.
Už tai, kad įgyvendinant Josvainių ir Vainotiškio vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektą prie jų neprisijungė reikiamas skaičius namų ūkių, skirta 53 tūkst. eurų finansinė sankcija.
„Jeigu mus Aplinkos ministerija baudžia už nepasiektus prisijungimo rodiklius, o žmonėms pasiskundus „Joniškio vandenims“ nusiunčiamas raštas, jog ši bendrovė neturi teisės versti gyventojus jungtis, tai kur mes einame?“ – svarstė K.Vaitkevičius.
