Į 15min redakciją kreipėsi Vilniaus Pilaitės rajono gyventojai, įsikūrę daugiabučiuose Karaliaučiaus g. 28 ir Tolminkiemio g. 35 bei 37.
Jie teigia, kad butus įsigijo iš įmonės „Vilmesta“, kuri, anot jų, siekdama parduoti butus, gyventojams nurodė, esą visai šalia namų – įmonės valdomame žemės sklype – bus „žalioji zona“, atverta viešam naudojimui, kuria gyventojai galės naudotis rekreacijai. Tą patį esą įmonė vaizdavo butų pardavimo vizualizacijose.
O šiuo metu bendrovė, pasak gyventojų, naudoja šią zoną kaip privačią statybinių medžiagų laikymo aikštelę.
Nusivylę, jog įmonė nereaguoja į jų prašymus, gyventojai kreipėsi į tarnybas, neatmeta galimybės kelti ir milijoninį ieškinį bendrovei. Vyriausiasis miesto architektas teigia, kad verslininkai neturi teisės aptverti šio želdyno, tuo tarpu įmonė teigia, kad su nuosavu sklypu galinti daryti, ką nori.
Vadina pasityčiojimu iš gyventojų
Gyventojai kreipėsi ir į Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), tačiau ši pranešė informavusi Vilniaus miesto savivaldybę apie bendrovės veiksmus, turinčius nesąžiningos komercinės veiklos požymių, bei bendrovės pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti susidariusią situaciją. Vis dėlto tarnyba, kaip teigiama oficialiame rašte, atsisakė pradėti nagrinėti pranešimą dėl įmonės galimos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo, mat nebuvo nustatyta, kad galimybė laisvalaikiu naudotis žaliąja zona žemės sklype buvo aplinkybė, lėmusi gyventojų sprendimą šalimais įsigyti butus.
Šalia „Vilmesta“ sklypo gyvenantis Linas Vadeika 15min teigė tokiu tarnybos sprendimu nusivylęs – jo motyvai nepradėti tyrimo esą rodo atvirą pasityčiojimą iš gyventojų.
„Tarnyba prašo neįmanomo dalyko ir pati tai supranta. Neįmanoma įrodyti, kad galimybė naudotis žaliąja zona buvo faktorius, lėmęs sprendimą. Perkant būstą niekas nedokumentuoja „faktorių, lėmusių sprendimą“. Tai yra žmogaus vidinio gyvenimo dalis. Gal tarnyba tikisi, kad žmonės, pirkdami būstą savo žmonai (vyrui) rašys laišką "brangioji (brangusis), manau, kad galimybė naudotis žaliąja zona yra svarbus faktorius renkantis šį būstą". Gal tarnybos darbuotojai rašo tokius laiškus patys pirkdami prekes?“, – kėlė klausima L.Vadeika.
Be to, pasak jo, iškeltas neįmanomas reikalavimas, prasilenkiantis su įstatymo raide: Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas apibrėžia nesąžiningą komercinę veiklą kaip tokią, kuri „iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį“.
„Tai kam įstatyme yra žodis „gali“ (iškreipti)? Raštą pasirašė 141 gyventojas iš aplinkinių namų. Tuo tarpu VVTAT konstatuoja, kad iš visų 141 gyventojo neatsirado tokio, kuriam galimybė naudotis žaliąja zona „galėjo“ būti faktorius“, – nesupranta gyventojas.
Vyras teigė, kad VVTAT sprendimo nesiėmė skųsti, nes netiki perspektyvomis.
„Po 1-2 metų bylinėjimosi sėkmės atveju teismas panaikintų apskųstą VVTAT sprendimą nepradėti tyrimo. Tai reiškia, kad VVTAT būtų viso labo priversta pradėti tyrimą. Jeigu VVTAT iš principo nenori imtis šito reikalo, tai atima tikėjimą, kad „tyrimas“ duos kokių nors rezultatų“, – sako jis.
Pasak L.Vadeikos, VVTAT šioje vietoj parodė visišką bestuburiškumą. „Vartotojų interesas nebuvo apgintas. VVTAT nepadarė savo darbo. VVTAT yra drąsi, kai vartotojas nusiperka nekokybišką telefoną ar batus, tačiau šiuo atveju VVTAT „praskydo ir dėjo į krūmus“, kai reikėjo stoti prieš didelį verslą. Man, kaip mokesčių mokėtojui, yra apmaudu, kad iš biudžeto išlaikoma tarnyba neatlieka savo darbo. Nemanau, kad dar kada nors į juos kreipsiuosi“, – nusivylimo neslėpė gyventojas.
Savivaldybei sklypo nepavyko perimti
Gyventojų pasiteiravus, kokia šiuo metu sklypo situacija, šie 15min pasakojo, kad jame tebestovi tvora, vagonetės, taip pat per sklypą nuvesti elektros laidai ant medinių stulpų – aptarnauti greta statomą objektą.
Be to, kaip teigė gyventojai, Vilniaus miesto savivaldybė susirašinėjo su „Vilmestos projektais“, išreiškė norą perimti šį sklypą, tačiau kol kas to padaryti nepavyko.
Tai 15min patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės
Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
„Vilmestos projektai“ Vilniaus savivaldybei buvo pasiūlę perimti šį sklypą mainais už infrastruktūros mokestį, tačiau pagal dabartinę tvarką savivaldybė to padaryti negali. Svarstome įvairias sklypo perėmimo visuomenės poreikiams ir viešosios erdvės formavimui alternatyvas“, – teigė G.Grubinskas.
NŽT estafetę perduos policijai ir savivaldybei
Tuo metu NŽT atstovas spaudai Audrius Gelžinis 15min teigė, kad rugsėjo 13 d. buvo atlikti žemės sklypų Vilniuje naudojimo patikrinimas.
Minėti žemės sklypai yra privatūs ir nuosavybės teise priklauso UAB „Vilmestos projektai“. Abu sklypai, NŽT patvirtinimu, tinkamai prižiūrimi.
„Žemės sklypui yra nustatytas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku“, – 15min teigė A.Gelžinis.
Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, jo tvirtinimu, patikrinimo metu nenustatyta.
Visgi Žemės įstatymas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
„Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nesuteikė šiame rašte nurodytų žemės sklypų savininkams (naudotojams) teisės savavališkai apriboti naudojimosi servitutu, darytina išvada, kad šių asmenų veiksmuose galėtų būti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo (savavaldžiavimo) požymiai“, – komentavo NŽT atstovas.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, administracinio nusižengimų teiseną dėl savavaldžiavimo pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija.
„NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimo dėl užstatyto servituto bei užtverto kelio / gatvės. Tokio pobūdžio pažeidimo nagrinėjimas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kompetencijoje“, – aiškino A.Gelžinis.
NŽT Vilniaus miesto skyrius informuos policijos komisariatą apie pažeidimą. Taip pat prašoma Vilniaus miesto savivaldybės įvertinti, ar žemės sklypas turėtų būti perduotas savivaldybės žinion, kadangi jame yra įrengtos gatvės.
