2020 metų vasario mėnesį sparčiausias butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas šalies sostinėje. Per metus Vilniuje, lyginant su 2019 metų vasariu, butų kainos per metus augo 7,4 proc. iki 1636 eurų už kv. m vasarį, skelbia „Ober-Haus“.
Kaune metinis butų kainų augimas vasarį siekė 7,7 proc. iki 1165 euro už kv. m, Klaipėdoje – 5,7 proc. iki 1141 eurų už kv. m, Šiauliuose – 10,8 proc. iki 750 eurų už kv. m ir Panevėžyje – 13,2 proc. iki 736 euro už kv. metrą.
„Metų pradžios rezultatai žadėjo dar vienus rezultatyvius metus Lietuvos būsto rinkai. Itin aukštas būsto rinkos aktyvumas šalyje ir teigiami butų pardavimo kainų pokyčiai šalies didmiesčiuose rinkos dalyvius nuteikė optimistiškai. Tačiau šie metai prasidėjo visiems nerimą keliančia naujiena, kuomet išplitęs koronavirusas grasina ne tik žmonių sveikatai, bet ir neigiamomis pasekmėmis pasaulio ekonomikoms. Greičiausiai į šią epidemiją sureagavo pasaulinės akcijų rinkos, kuriose fiksuojami jau seniai nematyti nuopuoliai. Tačiau skirtingai nuo akcijų rinkų nekilnojamasis turtas nepasižymi aukštu likvidumu (jo pardavimo/įsigijimo procesas, palyginus su finansiniais aktyvais, yra sudėtingesnis ir ilgesnis) ir pirmieji ženklai apie bręstančius pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje dažniausiai fiksuojami šiek tiek vėliau nei galima būtų tikėtis stebint vykstančius pokyčius globaliose ir vietos rinkose.
Kalbant apie artimiausias Lietuvos ūkio raidos perspektyvas, tai šiuo metu dar sunku įvertinti kaip šis virusas atsilieps tiek atskiriems šalies ūkio sektoriams, tiek visai ekonomikai. Tačiau net ir neišsipildžius pesimistinėms prognozėms ir pagrindiniams makroekonominiams rodikliams išliekant teigiamiems, nekilnojamojo turto rinkai svarbus yra ir gyventojų lūkesčių faktorius. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 metų sausio ir vasario mėnesiais vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiek tiek paaugo ir išlieka teigiamas (2019 metų gruodį rodiklis siekė 1, 2020 metų sausį – 3, o 2020 metų vasarį – 4), tačiau kaip rodo istorija, prastėjantys gyventojų lūkesčiai gali atsiliepti ir būsto rinkai. Pastarąjį kartą sparčiau prastėjančius gyventojų lūkesčius galima buvo stebėti 2014 metų antrąjį pusmetį, kurie didžiąja dalimi buvo nulemti geopolitinių neramumų Ukrainoje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, 2014 metų rugsėjį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo pasiekęs pastarųjų dviejų metų žemumas ir sudarė minus 11. Kaip tik tuo metu po ilgesnės pertraukos buvo pradėti fiksuoti ir neigiami butų pardavimo kainų pokyčiai ir šalies didmiesčiuose. Ir nors tas kainų mažėjimas buvo itin trumpas ir nežymus („Ober-Haus“ duomenimis, per 2014 metų rugsėjo–gruodžio mėnesius penkių šalies didmiesčių butų pardavimo kainų indekso reikšmė sumažėjo 0,6 proc.), tačiau parodė, kad neigiami gyventojų lūkesčiai gali turėti realios įtakos būsto kainoms net ir išliekant teigiamiems ūkio raidos rodikliams.
Dėl būsto rinkos inertiškumo, artimiausi keli mėnesiai dar nebūtinai parodys, kaip Lietuvos būsto sektoriui atsilieps pasaulį purtantis virusas. Tačiau ekonomistams jau atsargiau kalbant apie tolimesnes teigiamas Lietuvos ūkio raidos perspektyvas, gyventojų pasitikėjimas taip pat gali sušlubuoti ir tuo pačiu lemti jau prastesnius Lietuvos būsto rinkos rodiklius (sandorių skaičius, kainų pokyčiai ir pan.) nei buvo stebimi 2019 metais ir 2020 metų pradžioje. Artimiausiais mėnesiais pasirodysiantys tiek kitų šalių, tiek Lietuvos įvairių ūkio sektorių duomenys jau tiksliau leis prognozuoti ir Lietuvos nekilnojamojo turto raidos kryptį“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
