„Jeigu Talino ir Vilniaus nekilnojamojo turto rinkose pastaruosius penkis metus buvo fiksuojami išties įspūdingi pokyčiai ir šiuo metu šie miestai yra savo naujojoje viršūnėje, tai esminiai Rygos pokyčiai yra dar priešakyje. Todėl investuotojams, plėtotojams bei verslui šios sostinės gali pasiūlyti skirtingo likvidumo ir rizikų paletę. Jau besidarančios ankštos, kai kurių sostinių rinkos skatina rinkos dalyvius nukreipti investicijas ir į kitus regionus: sostinių apylinkes, kurortinius miestus arba į kitus didesnius šalių miestus, pavyzdžiui, į antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną“, – pranešime spaudai cituojamas „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Praėję metai Baltijos šalims buvo tikrai sėkmingi, kadangi nekilnojamojo turto rinkos plėtra buvo skatinama tolimesnio spartaus šalių ekonomikos augimo. Nepaisant įvairių iššūkių, su kuriais susiduria visos Baltijos šalys, bendras investicinis klimatas išlieka teigiamas. Tai ypatingai svarbu užsienio investuotojams, kurie mato tuos teigiamus pokyčius ir tai atsispindi realiuose veiksmuose.
„Vis svarbesnį vaidmenį nekilnojamojo turto rinkoje vaidina ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros, kurių užduotis yra didinti šalių žinomumą pasaulyje ir pritraukti naujas investicijas. Pavyzdžiui, užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ 2017 metais pasiekė geriausią rezultatą veiklos istorijoje, pritraukusi 39 tiesioginių užsienio investicijų projektus, planuojančius sukurti virš 5 tūkst. naujų darbo vietų Lietuvoje. Ypač svarbu tai, kad didelė investicijų dalis bus skirta ne tik Vilniui, bet ir kitiems šalies regionams, kurios suteiks stimulo ir įvairiems nekilnojamojo turto sektoriams“, – atkreipia dėmesį R.Reginis.
Tuo metu investicijos į stabilų pajamų srautą generuojančius komercinės paskirties objektus ir toliau išliko aukštumose. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2017 metais tarp Baltijos šalių aukščiausias aktyvumas užregistruotas Lietuvoje, kur investicijų apimtys į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą siekė 312 mln. eurų ir pralenkė iki šiol rekordiniais laikytus 2008-ųjų rezultatus (310 mln. eurų). Aktyvumas investicinių sandorių rinkoje lėmė ir tolimesnį pelningumo rodiklių mažėjimą, kuris atskirais atvejais jau gali būti mažesnis nei 6 proc. Tai rodo bendrą investuotojų pasitikėjimą Baltijos šalių rinkomis ir ypatingai aukščiausios kokybės turtu. Ieškantiems didesnių pelningumo rodiklių, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos gali pateikti ir rizikingesnių pasiūlymų, kurie investuotojams garantuos 8 proc. ar didesnę grąžą.
Sparčiai besiplečiančios paslaugų sektoriaus įmonės tampa pagrindinėmis žaidėjomis modernių biurų rinkoje bei skatina tolimesnį darbo vietų kiekybinį ir kokybinį šuolį. Plėtotojai, siekdami patenkinti aukštą paklausą, pastaraisiais metais išties pastebimai padidino investicijų apimtis į šiuolaikinių biurų plėtrą. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2016–2018 metų laikotarpį Baltijos šalių sostinėse iš viso bus pasiūlyta virš 450 tūkst. kv. m ploto biuro patalpų. Didžiausia dalis šio ploto teks Vilniui (46 proc.) ir Talinui (38 proc.), tuo tarpu Ryga turės tenkintis mažiausiu pasiūlos prieaugiu.
R.Reginio nuomone, nepaisant vis dar kuklių Rygos pasiūlos rodiklių, didžiausiame Baltijos šalių mieste matomos ir teigiamos tendencijos – kasmet plėtotojai čia vis drąsesni ir rinkai pasiūlo vis daugiau ir didesnių naujų projektų. „Jeigu ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygos išliks palankios, būtent šis miestas turi didžiausią augimo potencialą. Tačiau plėtotojai investuoja ne tik į kiekybinius parametrus, bet vis daugiau dėmesio skiria ir projektų kokybei, kuri tampa vis svarbesnė dabartiniam klientui“, – priduria R.Reginis.
Baltijos šalyse būstui įsigyti išleidžiama vis daugiau pinigų
Gyvenamųjų patalpų sektoriuje kasmet taip pat fiksuojami vis geresni rodikliai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017 metais Baltijos šalyse butams įsigyti pirkėjai išleido beveik 3,7 mlrd. eurų ir tai yra 10 proc. daugiau nei 2016 metais – augimas fiksuojamas visose šalyse. Estijai ir Lietuvai teko po 41 proc. šių išleistų pinigų, o likusi dalis (18 proc.) teko Latvijai.
Skaičiuojant investicijų apimtis tenkančias vienam šalies gyventojui, akivaizdžiu lyderiu išlieka Estija. „Tai nestebina, kadangi Estija ir jos sostinė Talinas pasižymi aukščiausiomis vidutinėmis būsto kainomis bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu. Antroje vietoje išlieka Lietuva ir jos sostinė Vilnius, o Latvijos ir Rygos atsilikimas yra pats didžiausias. Pastaroji pasaulinė krizė skaudžiausiai atsiliepė būtent Latvijai, kurios sostinė anksčiau buvo tituluojama kaip brangiausias Baltijos šalių miestas“, – teigia R.Reginis.
Nepaisant skirtingų būsto rinkos aktyvumo tendencijų Baltijos šalių sostinėse 2017 metais, bendras sandorių kiekis išlieka aukštame lygyje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po rekordinių 2016 metų Vilniuje, butų sandorių skaičius 2017 metais smuktelėjo 6 proc., о Rygoje sumažėjo 1 proc. Tuo tarpu Taline buvo užfiksuotas 7 proc. metinis augimas ir sudarytų butų sandorių kiekis pasiekė savo naujas aukštumas.
Butų kainų augimo tendencijos išlieka visose Baltijos šalių sostinėse. Per 2017 metus sostinėse buvo fiksuojamas nuo 4 proc. iki 12 proc, siekiantis metinis butų kainų augimas: Vilniuje butų kainos augo beveik 4 proc., Rygoje – 6 proc., Taline – 12 proc.. „Pagrindiniai būsto aktyvumo ir kainų augimo veiksniai išlieka tie patys – augančios gyventojų pajamos, teigiami namų ūkių lūkesčiai, patrauklios būsto finansavimo sąlygos bei pasitikėjimas pačia nekilnojamojo turto rinka. Pastarųjų trijų metų būsto įperkamumo rodikliai rodo, kad visose Baltijos šalių sostinėse situacija iš esmės išlieka stabili, tai yra būsto kainos iš esmės juda tokiu pačiu tempu ir kryptimi, kaip ir gyventojų pajamos“, – sako R.Reginis.
