Latvijos kultūros paveldo inspekcija nustatė, kad svarbiausias porceliano gamyklos palikimas yra ne patys pastatai, o legenda apie ją bei istoriniai artefaktai. Tačiau, nuspręsta prekybos centre įamžinti ir istorinį palikimą. „Akropolio“ architektūrinis projektas kurtas taip, kad būtų šiuolaikiškas, tačiau kartu atspindėtų ir „Kuznecovo“ fabriko dvasią.
„Svarbiausi prekybos centro dizaino akcentai yra buvusios porceliano gamyklos palikimas – išsaugoti du fabriko kaminai, malūno akmenys, porceliano liejimo formos ir istorinė fasado dalis, kurioje bus įamžintas „Kuznecovo“ fabriko logotipas“, – pasakoja „Akropolį“ projektavusio architektų biuro „Sarma & Norde Arhitekti“ bendraturtis Janis Norde.
Projekto autoriai tiki, kad pastatas vienu metu atspindės šiuolaikinį gyvenimo būdą ir istoriją.
„Rygos „Akropolio“ pastatas vienu metu atspindės ir XXI amžiaus pradžios veržlumą, gyvenimo būdą, ir XIX a. pabaigos istorinį palikimą. Panašų projektą, kuriame susilieja dvi miesto epochos mūsų bendrovė yra įgyvendinusi ir Kaune, kur buvusio fabriko pastatai tapo prekybos ir pramogų centro dalimi“, – sako bendrovės „Akropolis Group“ direktorė Saulė Zabulionytė.
Leidimą statyti prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“ Rygoje miesto statybų valdyba suteikė 2009 metais, o 2015 metais buvo suderintas techninis projektas. Kovo pradžioje pradėti parengiamieji statybų darbai, sukalti bandomieji pamatų poliai. Planuojama, kad „Akropolis Group“ investicijos į prekybos centro Rygoje projektą neturėtų viršyti 120 mln. eurų.
Bendras Rygos „Akropolio“ plotas bus apie 96 tūkst. kv. m, iš jų 11 tūkst. kv. m užims verslo centras.
