Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paaiškino, kas yra prestižinis rajonas: svarbiausi – socialiniai veiksniai

Daugelis lengviau apibūdintų, kaip įsivaizduoja gyvenimą prestižiniame rajone, nei atsakytų į klausimą, kas iš tiesų yra prestižinis rajonas. Sostinės istoriją, atskirų jos dalių bei rajonų raidą tyrinėjantis populiarių knygų autorius Darius Pocevičius įsitikinęs, kad įmanoma numatyti, kuris rajonas bus prestižinis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Darius Pocevičius
Darius Pocevičius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Faktas, kad visais laikais vienos miestų dalys pasižymi geresne reputacija, apipinamos tam tikra aura ir yra trokštamesnės tarp naujakurių. Tai vadinamieji prestižiniai rajonai. Tačiau prestižas – labiausiai nuo socialinių veiksnių priklausanti kategorija, istoriškai susijusi su trokštama kaimynyste bei infrastruktūra, o ne geografine lokacija“, – sako jis.

Kai kurie rajonai – „pasmerkti“ prestižui

Paklaustas, nuo ko priklauso rajono prestižas ir ką iš tiesų norima pasakyti šia sąvoka, D.Pocevičius pastebi, kad dažnai nepagalvojama, iš kokių dedamųjų susideda gyvenamojo rajono prestižas.

„Sostinėje yra rajonų, kurie, tiesiog „pasmerkti“ būti prestižiniais, tačiau paanalizavus jų istoriją supranti, kodėl taip atsitiko. Ir, visų pirma, tai lemia socialiniai faktoriai. Geriausias pavyzdys – M. K. Čiurlionio gatvė Vilniuje, savo laiku buvusi ypač trokštama vieta gyventi, nes nuo seno čia telkėsi visas tuometinės visuomenės elitas. Tarpukariu taip buvo galima apibūdinti ir, pavyzdžiui, Rasų koloniją, kur ėmė koncentruotis aukštesnio socialinio sluoksnio gyventojai, menininkai, teisininkai“, – pasakoja D.Pocevičius.

XX a. viduryje ir vėliau, pasak jo, tokia teritorija Vilniaus mastu tapo Valakampiai, ilgą laiką buvę ypač retai apgyvendintas rajonas gamtos apsuptyje, ir evoliucionavęs į vieną trokštamiausių gyvenamųjų rajonų.

„Privatumo bei išskirtinės kaimynystės paieškos dažniausiai ir lemia tai, kad rajonas tampa prestižiniu. Valakampiai buvo itin populiari vieta tarp poilsiaujančių miestiečių. Dienas prie Neries leisti čia garlaiviais atplaukdavo daugybė žmonių. O gretimuose miškuose, gamtos apsuptyje ėmė formuotis užmiesčio vilų, sanatorijų, o dar vėliau – ir gyvenamųjų namų kvartalai“, – aiškina tyrinėtojas.

Iki šiol ši miesto dalis yra santykinai retai apgyvendinta teritorija. Iš pradžių čia statytos mažos vilos, vyravo medinė architektūra, o vėliau išdygo elito vilos ir poilsinės paskirties namai.

„Turniškėse bei Valakampiuose ėmė kurtis valdžios elitas. Buvo nemažai poilsio namų ir iš esmės būtent tuo metu susiformavo šios teritorijos, kaip prestižinės, ypač žalios, ir tinkančios tiems, kurie vertina privatumą bei atidžiai renkasi kaimynystę įvaizdis. Iš to, kaip dabar vystosi ši prie Neries esanti miesto dalis, galima matyti, kad ji ir toliau liks pakankamai uždara ir dėl savo lokacijos bei žalumos patraukli vieta gyventi“, – įsitikinęs D.Pocevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?