Tokią Panevėžio ateities viziją regi nekilnojamojo turto ekspertai, miesto augimą siejantys su tuo, kad po 2025 metų Kaunas, Panevėžys ir Ryga bus sujungti europinio standarto „Rail Baltica“ geležinkeliu.
Pradėjus šia linija kursuoti greitiesiems keleiviniams traukiniams, Kaunas iš Panevėžio bus pasiekiamas per 38 minutes, panašiai truks ir kelionė iš Panevėžio iki Rygos. Beje, vilniečiams, gyvenantiems priemiesčiuose, kasdienė maždaug 15 kilometrų kelionė į darbą centre spūsčių metu vidutiniškai trunka iki valandos.
Nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad vietovės geografija ir atstumai iki miesto centro renkantis nekilnojamąjį turtą nuomai ar įsigijimui turi vis mažesnę reikšmę. Sprendimus nulemia kompleksiniai veiksmai: įsigijimo arba nuomos kaina, susisiekimo trukmė ir patogumas.
„Neabejoju, kad Panevėžys taps patrauklesnis kitų miestų gyventojams. Vilniuje ir Kaune jau kelerius metus stebima tendencija, kad pačiame mieste jaunimui gyventi tampa per brangu, jie neįperka būsto ir renkasi už miesto esančias sąlyginai pigesnes vietoves, sako „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo skyriaus vadovas Augustas Jagusinskis. – Milijoninėje Rygoje, kurioje užmiestis yra gerokai toliau nei Vilniuje, šis klausimas dar opesnis. Panevėžys šiuo atveju bus patraukli alternatyva“.
Panevėžio privalumai
Lyginant su užmiesčiu, pasak A.Jagusinskio, Panevėžys turi privalumą, nes yra didelis miestas su gerai išvystyta infrastruktūra, parduotuvėmis, restoranais, vaikų darželiais, mokyklomis ir kitomis būtinomis įstaigomis.
Lietuvoje jau yra nemažai pavyzdžių, kai vystoma infrastruktūra išjudina ir nekilnojamojo turto rinką. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone pagerinus susisiekimą su Nemenčine, aplink šį miestą ir net už jo pradėjo dygti modernūs gyvenamųjų namų bei kotedžų kvartalai skirti vilniečiams. Lygiai taip pat Vilniaus miesto Vakarinis aplinkkelis dabar augina ištisus naujų gyvenamųjų namų kvartalus Pilaitės, Zujūnų, Tarandės bei Avižienių apylinkėse.
„Žinoma, nereikia tikėtis, kad būstas Panevėžyje iškart pabrangs ar taps deficitu, tačiau pagyvėjimo rinkoje tikrai galima tikėtis. Gyvesnis turėtų tapti ir pats miestas, nes daugiau gerai uždirbančių gyventojų visada daro pozityvią įtaką miesto gyvenimui – daugėja kavinių, parduotuvių, pramogų“, – sako A.Jagusinskis.
Patogus miestas jaunimui
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus, nedidelė tendencija grįžtančių gyventi į Panevėžį jaunų specialistų pastebima jau dabar.
„Matome, kad jaunos šeimos iš naujo atranda Panevėžį, nes esame labai patogus miestas – neturime spūsčių, bet turime vietų darželiuose ir mokyklose, aukštą moksleivių parengimo lygį, „Cido“ areną, kurioje pasirodo dauguma muzikos bei teatro žvaigždžių, meno bei kino teatrų, visas reikiamas paslaugas, daug žalių zonų, sporto būrelių ir klubų, viską turime ir, skirtingai nei didmiesčiuose, viskas lengvai pasiekiama“, – sako J.Leipus.
Ar dėl „Rail Balticos“ miestą staiga atras kauniečiai ir rygiečiai, specialistas nedrįso prognozuoti. Pasak jo, žmonėms sunku keisti įpročius, tam reikia laiko, todėl persėsti iš automobilio į traukinį – gana didelis iššūkis. Kita vertus, panevėžiečiai jau dabar naudojasi traukiniu vykdami į Radviliškį ir Rokiškį. Be to, augantis traukinio maršruto Vilnius–Kaunas populiarumas liudija, kad tai patogi alternatyva magistraliniams keliams, kuriose dėl spūsčių kelionės laikas ilgėja.
Pagyvins Panevėžio ekonomiką
„Rail Baltica“ stotis bus 9 km už Panevėžio, tad kelionė iš namų iki darbo kitame mieste truktų ilgiau, juk dar ir ten reiktų keisti transporto priemonę. Bet mes džiaugsimės, jei atsiras tokių, kurie nuspręs apsigyventi Panevėžyje“, – sako J.Leipus.
Pasak Panevėžio miesto plėtros vadovo, nemažai vilčių dedama, kad „Rail Baltica“ padės dar labiau pagyvinti Panevėžio ekonominę situaciją. Nors pradiniame „Rail Baltica“ įgyvendinimo etape krovinių terminalas prie Panevėžio nebus statomas, tačiau numatyta galimybė jį įrengti vėliau.
„Šiuo metu Panevėžio LEZ dar turime laisvų plotų. Kai atsiras galimybė prekes traukiniu gabenti į Vakarų Europą ir Šiaurės šalis tiesiai iš Panevėžio, tikimės, kad tapsime dar patrauklesni verslui, sulauksime dar daugiau investicijų, o tai reiškia ir naujų darbo vietų, tad jauni specialistai galės dirbti čia, nereikės važinėti nei į Rygą, nei į Kauną“, – sako J.Leipus.
Baigti tiesti europinio standarto geležinkelio trasą „Rail Baltica“ planuojama 2025-aisiais, o eksploatuoti – nuo 2026 metų. Greitos kelionės – ne vienintelė „Rail Baltica“ nauda. „Rail Baltica“ projekto statybos darbų įgyvendinimo metu Baltijos šalyse tiesiogiai bus sukurta apie 13 tūkst. darbo vietų. Iš jų Lietuvoje – 6 tūkst. Netiesiogiai susijusiose arba paskatintose pramonės šakose papildomai bus sukurta per 24 tūkst. darbo vietų.
