Rugsėjį du nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniaus savivaldybėje pateikė naujų daugiabučius projektus. „YIT Kausta“ Linkmenų gatvėje ketina įrengti 460 butų, o „Hanner“ projektuoja penkis daugiabučius ir dviejuose iš jų (pirmas etapas) turėtų būti įrengti 95 butai.
Tiesa, Šnipiškių gyventojai, ypač senosios dalies, kurioje vis dar gausu medinių namų, nepatikliai žvelgia į vykstančias statybas. Jie akylai tikrina kiekvieną projektą, kad nekilnojamojo turto plėtotojai nepadarytų pažeidimų ir nesunaikintų rajono dvasios.
Šnipiškės ne visada buvo tokios populiarios
Tiesa, tokiu populiaru sostinės rajonu Šnipiškės buvo ne visada, o šioje seniūnijoje 2001–2011 metų laikotarpiu galima buvo stebėti tik pavienes daugiabučių statybas, sako nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis. Pavyzdžiui, remiantis 2001 ir 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymų duomenimis, Šnipiškių seniūnijoje per dešimtmetį registruojamas didžiausias santykinis gyventojų sumažėjimas tarp visų Vilniaus miesto seniūnijų – bene penktadaliu (20,6 proc.). Tačiau situacija keičiasi.
„Susiformavęs naujasis Vilniaus miesto centras palei Konstitucijos pr. paskatino ir gretimų teritorijų konversiją, kuomet aktyviai statomi ne tik komercinės paskirties pastatai, bet ir daugiabučiai“, – 15min sakė jis.
„Ober-Haus“ duomenimis, per 6 metus plėtotojai Šnipiškių seniūnijoje įgyvendino 15 skirtingų gyvenamosios paskirties projektų. Juose pirkėjams buvo pasiūlyta 1530 butų arba 76,2 tūkst. kv. m ploto – tai sudaro 8,8 proc. nuo visų butų, mat per tą laikotarpį Vilniuje buvo įrengta 17,3 tūkst. butų.
Tačiau statybų apimtis, R.Reginio teigimu, geriausiai atspindi naujų butų santykis su seniūnijos plotu.
„Per pastaruosius 6 metus Šnipiškės pasižymėjo itin gausiomis būsto statybų apimtimis. Kadangi tai viena iš mažiausių Vilniaus miesto seniūnijų, kurios plotas apie 3,1 kv. km, tai per 2012–2017 metų laikotarpį vienam šios seniūnijos kvadratiniam kilometrui teko net 494 nauji butai daugiabučiuose. O viso Vilniaus miesto vidurkis per tą patį laikotarpį sudarė tik 43 nauji butai kvadratiniam kilometrui“, – aiškina jis.
Pavyzdžiui, Pilaitės seniūnijoje šis rodiklis yra 165 nauji butai daugiabučiuose namuose vienam kvadratiniam kilometrui. Tiesa, „Ober-Haus“ duomenimis, Pilaitėje įgyvendinta daugiau projektų – per 6 metus plėtotojai Pilaitės seniūnijoje pastatė ir pirkėjams pasiūlė beveik 2300 butų daugiabučiuose arba 121,7 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto – tai sudaro 13,2 proc. nuo visų butų pastatytų Vilniaus miesto teritorijoje.
„Žinoma, prie Pilaitės ir aplinkinių šio rajono teritorijų plėtros prisideda ir gana gausios namų statybos, tačiau pačioje Pilaitės seniūnijoje ir toliau dominuoja daugiabučių namų statybos“, – komentavo jis.
Per dvejus metus – beveik tiek, kiek pastatyta per 6 metus
R.Reginio nuomone, kylantis plėtotojų susidomėjimas Šnipiškėmis – tik pradžia. Esą dabar vystytojai dairosi ne tik tuščių sklypų, tinkančių būsto plėtrai, bet vis aktyviau imasi ir neefektyviai išnaudojamų teritorijų konversijos.
„Pavyzdžiui, vien „Linkmenų ežerų“ projekto I ir II etapo metu jau pastatyta daugiau kaip 550 butų ir vykdoma tolimesnė šio kvartalo plėtra. Planuojami pastatyti dar keturi daugiabučiai, kuriuose pirkėjams bus pasiūlyta beveik 280 butų“, – tikino jis.
Žvelgiant į 2018–2019 metus, matyti, kad šiame rajone naujų projektų tikrai nepritrūks, sako „Ober-Haus“ atstovas. Vien 2018–2019 metais turėtų būti įrengta tik kiek mažiau nei per šešerius metus – 1150 butų arba 61 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto devyniuose skirtinguose projektuose: „Tower“, „Centro duetas“, „Rinktinės URBAN“, „Namai prie liepų“, „Linkmenų ežerų“ III etapas, „Korių“ II etapas, „Miesto ritmu“, „WOW CITY: eco life“ II etapas. Taip pat jau minėti projektai Utenos ir Linkmenų gatvėse.
„Įvertinus ir kitų potencialių projektų plėtrą, tai 2018–2021 metais Šnipiškių rajone matysime išties dideles naujo būsto statybų apimtis“, – konstatuoja R.Reginis.
Įmonės rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl taip sparčiai plečiasi Šnipiškės – palanki situacija nekilnojamojo turto rinkoje. Pokriziniu laikotarpiu plėtotojai didžiąją dalį investicijų buvo nukreipę į ekonominės klasės būsto plėtrą, o nuo 2014 metų pastebimas brangesnio būsto dalies augimas bendroje naujų būstų pasiūloje.
Rajonas plečiasi, nes žmonės gali įpirkti
„Besiplečiantis pirkėjų ratas ir augančios jų finansinės galimybės paskatino plėtotojus imtis brangesnių projektų plėtros bei pasiūlyti pirkėjams būstą arčiau centrinės miesto dalies“, – augimo priežastis aiškina pašnekovas.
Tiesa, Šnipiškių rajonas nėra vienalytis ir jo skirtingų zonų patrauklumas nėra vienodas, teigia R.Reginis. Pati Šnipiškių seniūnija yra išsidėsčiusi nuo dešiniojo Neries kranto iki pat Ozo gatvės – todėl skirtingose jos dalyse skiriasi ir kainos.
„Nuo 1,5 tūkst. eurų už kv. m už naujos statybos butą su daline apdaila šiaurinėje Šnipiškių dalyje iki daugiau nei 2 tūkst. kv. m teritorijoje tarp Krokuvos, Rinktinės ir Upės gatvių. O pačių patraukliausių butų (su gražiausiais vaizdas pro langą ir nedideliu atstumu iki istorinio miesto centro) kainos gali siekti ir 2,5–3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą“, – sako jis.
Pavyzdžiui, lyginant su Pilaite, kur dominuoja ekonominės klasės būsto plėtra ir šiuo metu butai su daline apdaila daugiabučiuose namuose dažniausiai parduodami už 1250–1550 eurų už kv. metrą.
M.Pakalnis: Šnipiškės bus europietiškas miesto centras
Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis tokią sparčią rajono plėtrą vertina teigiamai ir sako, kad tai – puikus miesto tankėjimo pavyzdys. Pasak jo, Šnipiškės visada buvo miesto priemiestis, kuriame vyravo mažaaukščiai namai bei pramonė.
„Urbanistai seniai galvodami apie tolesnę miesto plėtrą matė, kad vakarinėje pusėje išsidėstę gyvenami rajonai, o miesto centras – kitoje upės pusėje, todėl važiuodamas namo iš darbo turi kirsti upę. Buvo ieškoma galimybių formuoti miesto centrą dešiniajame Neries krante.
Pirmieji projektai – universalinė parduotuvė, „Lietuvos“ viešbutis, urbanistinės kalvos idėja buvo paremti tiek kraštovaizdiniais motyvais, kad naujas centras būtų formuojamas pasitraukus toliau nuo istorinio centro, tiek ir funkciniais motyvais, kad nutiesus Narbuto gatvę, Konstitucijos prospektą, vakariniai gyvenamieji rajonai susisiektų su šia dalimi be būtinumo kirsti tiltus“, – aiškino jis.
M.Pakalnis tikino, kad Šnipiškėse vertingo užstatymo nėra daug. Labiau saugomos Giedraičių, Krokuvos gatvių struktūros, kurios yra išlaikiusios priemiesčio dvasią, charakteringą užstatymą. O naujos statybos šiek tiek nuo jų nutolusios.
„Ten, kur vykdomi didesni projektai, sunku būtų pasakyti, kad teritorijos turi vertingų bruožų, kuriuos derėtų taikyti. Nemanau, kad dabar Giedraičių gatvės užstatymo principą reikėtų multiplikuoti ir gaivinti visose Šnipiškėse. Mūsų principas būtų išsaugoti tai, kas vertingiausia.
Čia neturi susiformuoti dangoraižių rajonas. Galvojame apie 4–6 aukštų daugiabučius, kurie galėtų laipsniškai didėti nuo tų saugomų teritorijų. Kad ten būtų kokybiškas, miesto centrui būdingas užstatymas su gyvybingais pirmais aukštais, saugiais uždarais kiemais – europietiškas miestas“, – aiškino jis.
Prisidėjo ir verslo centrų statybos
M.Pakalnio teigimu, dar sovietiniais metais planuota, kad Šnipiškės taps gyvenamuoju rajonu. Miesto vyr. architektas pritaria „Ober-Haus“ atstovui R.Reginiui ir sako, kad dabartinę jo plėtrą paskatino sukilusios žemės kainos, kuomet išlaikyti tuščius plotus ar pramonės pastatus centre tapo per brangu.
„Dabar matome procesą, kad supirkinėjami mažesni nameliai ir ten, kur nėra saugomas tas užstatymas, kur nėra medinės architektūros paveldas, tose teritorijose dygsta daugiabučiai“, – kalbėjo jis.
Be to, M.Pakalnio nuomone, didelę įtaką šio rajono plėtrai padarė ir vienas po kito kylantys verslo centrai.
„Jeigu nebūtų atsiradęs centras dešiniajame Neries krante ir tų verslo centrų, kurie pradėjo augti, būtų žymiai mažesnis noras čia vystyti gyvenamąją statybą. Visa tai yra gerai subalansuota, nes jeigu dabar į tą teritoriją veržtųsi vien verslo centrai, turėtume rajoną, kuris naktį išmiršta. O dabar turime miksą – verslo centrus, būstą ir gyvybingą miestą“, – 15min sakė pašnekovas.
Galima problema – darželių trūkumas
M.Pakalnis nemano, kad toks miesto tankėjimas sukels dar didesnes eismo srautų problemas. Tiesa, jau dabar Šnipiškėse kyla dideli konfliktai tarp vietos gyventojų ir verslo centrų darbuotojų, kurie statosi automobilius tiesiog ant kadaise buvusių pievų. Vyr. architekto teigimu, tai daro tie, kurie atvyksta dirbti iš kitų rajonų ar priemiesčių ir jeigu jie persikeltų į Šnipiškes, daugybė bėdų išsispręstų.
„Kompaktiškas miestas sąlygoja ne didesnius transporto srautus, bet mažesnį poreikį naudotis automobiliu. Šeima užuot turėjusi du automobilius, turi vieną. Formuodami kompaktiškesnį miestą mes jį darome taip pat ir švaresnį. Skamba paradoksaliai, bet tokia viso pasaulio patirtis“, – sakė jis.
Tiesa, M.Pakalnis pripažino, kad vis dėlto ateityje gali kilti bėdų su socialine infrastruktūra – ypač darželiais. Šiuo metu rengiamame Vilniaus bendrajame plane nenumatyta rajone statyti mokyklų ar darželių.
„Darželiai gali būti problema pačioje artimiausioje aplinkoje. Artimiausiu metu bendrajame plane nėra numatytas teritorijų paėmimas, yra skaičiuota, kad naudosis aplink esančios infrastruktūros paslaugomis. Aplinkui dabar yra keturi darželiai ir keturios mokyklos. Negali sakyti, kad jų trūktų, bet iš tikro, kai gyventojų skaičius išaugs daugiau, tai gali tapti vienu iš iššūkiu, ir tada tą problemą reikės spręsti“, – galimą problemą pripažino M.Pakalnis.
Šnipiškės – jaunų karjeristų rajonas
Nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“ praėjusių metų rudenį baigė statyti daugiabučių ir verslo centro projektą „135“. Iš viso bendrovė teritorijoje, vietoje buvusios Greitosios medicinos pagalbos stoties, pastatė 8,4 tūkst. kv. m ploto biurų pastatą ir greta – 124 butų daugiabučius. Į projektą (daugiabučius ir verslo centrą) „Eika“ investavo 16,8 mln. eurų.
Įmonės plėtros direktorius Martynas Žibūda 15min sakė, kad Šnipiškių potencialą įžvelgė dar 2006 metais, kuomet bendrovė įsigijo sklypą ir vėliau įgyvendino minėtą projektą.
„Iš pradžių ten ketinome plėtoti keturių korpusų biurų paskirties pastatą, tačiau praėjus ekonominiam sunkmečiui nusprendėme, jog Šnipiškės yra ne tik puiki vieta dirbti, bet ir gyventi. Todėl pusė Žalgirio „135“ projekto pavirto gyvenamaisiais namais, vidiniu kiemu bei apželdinta terasa atskirtais nuo biurų korpuso“, – teigė jis.
Anot M.Žibūdos, esminis Šnipiškių išskirtinumas – galimybė be automobilio pasiekti miesto ir naująjį verslo centrą (CBD). Tiesa, „Eikos“ atstovas pripažįsta, kad kol kas šiame rajone patogiau gyventi nei dirbti.
„Tai vienus didžiausių kontrastų turintis rajonas mieste: vienoje pusėje galime matyti modernius verslo centrus, kitoje – apleistas teritorijas bei prieš dešimtmečius statytus nuosavus namus. Rajone trūksta viešosios infrastruktūros objektų, dviračių takų, poilsio zonų, skverų“, – kalbėjo M.Žibūda.
Jo teigimu, tai – jaunų porų rajonas, kuriame būstą perka į karjerą orientuoti žmonės
„Plačiausias mūsų pirkėjų segmentas – 25–35 metų amžiaus žmonės, kurių apie 70 proc. dirba netoliese esančiuose verslo centruose. Šių klientų akimis, šeimos kūrimas ir vaikai yra mažesnis prioritetas nei orientacija į darbą ir karjerą. Dažni pirkėjai – bankų bei IT sektoriaus darbuotojai“, – sakė „Eikos“ plėtros direktorius M.Žibūda.
Planuojami parkai
Be didelių statybų, Šnipiškėse ketinama atgaivinti ir primirštas erdves. Pavyzdžiui, apleistoje ir ilgus dešimtmečius netvarkytoje teritorijoje nuo Neries iki Ozo gatvės bus įgyvendintas Neries Senvagės slėnio sutvarkymo projektas. Teritorijos tvarkymo darbai turėtų prasidėti šių metų spalio pradžioje, kuriuos planuojama užbaigti iki 2020 metų.
Skelbiama, kad slėnyje bus įrengta nauja rekreacinė zona su dviračių ir pėsčiųjų takais, vaikų žaidimų aikštelė, lauko kavinė ir viešasis tualetas. Projekte numatyta ir dviračių bei pėsčiųjų takų jungtis nuo Neries upės iki prekybinio centro „Ozas“, kuri drieksis 3,6 km.
Ketinama atnaujinti ir Senvagės vandens tvenkinius – čia bus įrengti laiptai ir medinės terasos, atsiras aktyvaus laisvalaikio zona su universalia sporto aikštele, petankės (rutulinio) aikštele ir lauko treniruokliais, uždara šunų treniravimo aikštelė, apšvietimas, sutvarkyti želdiniai.
Iš viso į Senvagės slėnio atnaujinimo projektą bus investuota daugiau kaip 920 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vyriausybės lėšų.
Taip pat sostinės Lvovo, Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankirtoje esanti 5 hektarų nenaudojama teritorija turėtų virsti į Vilniaus japonišką sodą.
Teigiama, kad teritorijoje planuojama suformuoti reljefą, sutvarkyti tvenkinio krantus, įrengti požeminės komunikacijas, takus, poilsio ir apžvalgos aikšteles, pasodinti augalus. Taip pat šiame sode savivaldybė žada sukurti vidinę infrastruktūrą: tiltelius, vandens krioklį, pavėsines, skulptūras, vaikų žaidimų aikšteles.