„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Seimas priėmė svarstyti Ramūno Karbauskio NT mokesčio pataisas: mažinama mokestinė bazė

Seime priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas apmokestinti daugiau žmonių NT mokesčiu. Tiesa, pats siūlymas skiriasi nuo to, kurį parlamentui teikė Vyriausybė.
Būstas
Būstas / 123rf.com nuotr.

Seimo nariai „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė Seimui pasiūlė palikti mažiausią mokesčio tarifą 0,5 proc.

Taip pat sumažinti NT neapmokestinamąjį dydį nuo dabartinės 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. arba 150 tūkst. eurų ribos, o šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 286 tūkst. iki 200 tūkst. eurų ribos.

Pristatydama projektą A.Širinskienė sakė, kad jų siūlymas – kompromisas.

„Mūsų siūlymu bandoma surasti kompromisą tarp valstybės lūkesčio surinkti kaip įmanoma daugiau biudžeto pajamų ir kaip įmanoma labiau plėsti mokestinę bazę“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo ji.

Po pateikimo iš 116 balsavime dalyvavusių Seimo narių už balsavo 65, prieš – 38, susilaikė – 13.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos.

Šio įstatymo nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

Siūlymas ir vėl sulaukė kritikos

Šis „valstiečių“ siūlymas, kaip ir prieš tai Vyriausybės, sulaukė parlamentarų kritikos. Aštriausiai ir vėl pasisakė konservatorių frakcijos atstovai Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas bei Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Konservatorė Gintarė Skaistė klausė, kiek planuojama surinkti pajamų iš šio NT mokesčio varianto. Pagal Finansų ministerijos siūlymą, į valstybės biudžetą būtų surinkta 8 mln. eurų, o pagal „valstiečių“ – 4 mln. eurų.

„Žingsnis mažinti mokestinę bazę yra žingsnis prie visuotinio mokesčio“, – aiškino ji.

M.Majauskas klausė, kodėl A.Širinskienė taip nemyli vilniečių, mat iš naujų mokėtojų apie 70 proc. yra sostinėje.

„70 proc. šio mokesčio nuguls ant viduriniosios vilniečių klasės. Gerbiama kolege, kodėl tokie mokesčiai siūlomi siekiant nubausti vilniečius?“, – klasė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

„Nežinau, apie kokią viduriniąją klasę kalbame, kai turime būstus po 200 tūkst. eurų. Puikiai suprantate, kad ir už Vilniaus ribų tokių būstų neabejotinai yra“, – replikavo A.Širinskienė

Liberalas Kęstutis Glaveckas suabejojo, ar nauda, kurią galėtų gauti valstybė, nėra menka.

„Ar siūlomas įstatymas ką nors sprendžia iš principo, ar suerzina žmones duotuoju laikotarpiu, kad darome korekciją ir po to ją koreguojame?“ – svarstė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas

„Bandau prisitaikyti prie opozicijos lūkesčių, nes iš jūsų ne kartą esu girdėjusi, kad Lietuvoje turi būti įvestas visuotinis turto mokestis. Kaip suprantu, po rinkimų tą bandysite daryti. Manykim, kad tai bus pirmas žingsnelis link to“, – atsakė A.Širinskienė.

A.Armonaitė dar kartą pakartojo, kad reikėtų apmokestinti ne gyventojus, o valstybinį nekilnojamąjį turtą.

„Jei būtų atsisakyta bent 10 proc. jo (valstybės valdomo turto, – aut. past.), vien išlaikymui sutaupytume 20 mln. eurų“, – aiškino ji.

Tačiau, A.Širinskienės nuomone, ieškant papildomų pajamų šaltinių, Seimo nariai taip pat galėtų susimažinti atlyginimus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Anot I.Šimonytės, „valstiečių“ NT mokestis su valstybiniu NT mokesčiu „turi tiek pat bendro kaip jūrų kiaulė su kiaulėmis ir jūra“.

„Jis neatitinka jokių šito mokesčio principų. Man kyla tas pats klausimas, kuris kilo ir tada, kai šitą patį įstatymo projektą tik su kitu skaičiuku pristatinėjo finansų ministras (Vilius) Šapoka. Kodėl įstatymu nustatote schemą turtingiausiems žmonėms, didžiausios vertės turtą disponuojantiems žmonėms perrašyti turtą savo valdomiems juridiniams asmenims ir taip susimažinti savo mokesčio naštą?“, – klausė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

„Turiu lūkestį, kad kada nors turėsime opoziciją, kuri bus pajėgi pateikti savo alternatyvų biudžetui metų gale ir tos diskusijos bus kur kas labiau konstruktyvios, neužduodant tokių klausimų „kodėl“. Puikiai žinote, kad ir dabar tikimės, kad žmonės piktnaudžiaus ir jie tas galimybes turi. Labai gaila, kad jūs iki šiol matydami, kad yra piktnaudžiavimo grėsmė, nepasiūlėte, kaip ją užkardyti“, – atsakė A.Širinskienė.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas, kalbėdamas „už“ įstatymo projektą, tikino, kad neapmokestinamosios kartelės sumažinimas galėtų būti kaip prevencija būsto kainų burbulų formavimuisi.

„Ką ir ne vieni ekspertai yra išreiškę, šiuo metu formuojasi labai stiprus nekilnojamojo turto burbulas. Šis sprendimas tą burbulą šiek tiek pristabdytų. Tai būtų ir prevencija, kad tie burbulai ir ateityje nesiformuotų. Ir kad tai netaptų verslu, kai perkami būstai, jie nuomojami, galbūt ir slepiamos nuomos pajamos. Tai būtų tikra prevencija“, – įsitikinęs jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valius Ąžuolas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valius Ąžuolas

NT mokestis – burbulų prevencijai

Skaičiuojama, kad dėl šių pakeitimų valstybės biudžeto pajamos padidėtų apie 4 mln. eurų per metus, o savivaldybių biudžetai papildomai gautų apie 1,2 mln. eurų. Tokio pajamų padidėjimo tikėjosi ir Vyriausybė.

„Sumažinus fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį, padidės gyventojų, kuriems atsiras prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, skaičius.

Tačiau kartu nekilnojamojo turto apmokestinimo plėtra sudarytų sąlygas būsto kainų burbulų prevencijai, kadangi platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis daro reikšmingesnį poveikį būsto kainų kintamumui, kuris tiesiogiai susijęs su finansų sistemos stabilumu – todėl siūlomi pakeitimai prisidėtų ir prie didesnio Lietuvos finansų sistemos stabilumo“, – rašoma įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte, kurio autoriumi nurodomas R.Karbauskis.

Vyriausybė anksčiau siūlė sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Taip pat nuo 0,3 iki 0,5 proc. padidinti minimalų NT mokesčio tarifą visam apmokestinamajam fizinių ir juridinių asmenų komercinės ir nekomercinės paskirties NT.

Pagal Finansų ministerijos pasiūlymą, NT mokestį būtų mokėję apie 37 tūkst. žmonių, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs