Kaltų nėra
Kartu su sporto sale Vilkaviškyje, pagal tą patį projektą, 1988–1989 m. pradėti statyti dar keli objektai visoje Lietuvoje: Eišiškėse, Anykščiuose, Mažeikiuose, Pasvalyje ir kt. Minėtuose miestuose sporto salės ne tik, kad seniai stovi, bet kai kur jos jau spėtos ir renovuoti. Pavyzdžiui, Pasvalyje minėtoje salėje šiuo metu rungtyniauja Lietuvos krepšinio lygos komanda „Pieno žvaigždės“.
Vilkaviškyje per tris dešimtmečius statybos nelabai ir pasistūmėjo į priekį. Tiesa, nemažai pinigų vis dėlto spėta įsisavinti. Oficialiai į sporto objekto statybas jau investuota apie 1 mln. eurų.
„Salę pradėjo statyti dar tarybiniais laikais, tačiau iki Lietuvos Nepriklausomybės pradžios darbų užbaigti niekas nesugebėjo. Vėliau viskas sustojo. Salė tapo privatizuota, o savivaldybė ją išpirko tik maždaug 2002 metais“, – pasakojo Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Rolandas Lipinas.
Daugelis vilkaviškiečių jau seniai yra praradę viltį, kad mieste kažkada bus sporto salė. Dėl užsitęsusių darbų nebaigtą statyti kompleksą vietiniai juokais net vadina „kartuvėmis“. Miesto pakraštyje stūksančios geležinės konstrukcijos, o viduryje jų – neišvaizdus galvijų daržinę primenantis statinys – tikrai nekelia susižavėjimo.
Atrodo, jog ne vieną kartą buvo bandoma iš naujo atgaivinti beveik 30 metų besitęsiančias statybas, tačiau kiekvieną sykį vis pritrūkdavo lėšų, o gal ir buvusių valdžios atstovų atkaklumo. Pastarąjį kartą darbai šiame sporto objekte vyko 2008 m. Nuo to laiko pastatas merdi.
Per tris dešimtmečius kaltų paieškos jau nieko nestebina. Valdininkai visada randa pasiteisinimų ir kaltina laiką, buvusią valdžią bei ne taip susiklosčiusias aplinkybes. Atrasti tikruosius „nusikaltėlius“ beveik neįmanoma. O kiek dar kartų sporto salės projektą teko keisti, išleidžiant šimtus tūkstančių eurų ir tikintis, kad finansavimas realiems darbams pagaliau bus baigtas? To turbūt jau taip pat niekas negalėtų pasakyti.
Nusprendė naujos nestatyti
Didžiausia viltis pabaigti sporto salės statybas buvo sužibusi 2007 metais. Tuomet šalies Vyriausybė šiems darbams žadėjo skirti kiek daugiau nei 2,3 mln. eurų, tačiau šie pinigai Vilkaviškio rajono taip ir nepasiekė – rengiantis 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatui Lietuvoje šios lėšos buvo panaudotos didžiųjų arenų statybai.
Šiuo metu sporto salės projektas yra įstrigęs mirties taške. Kasmet vyksta kokios nors diskusijos, iš kur gauti lėšų, tačiau viskas taip ir lieka tik kalbomis.
Pastarąjį kartą politikai su visuomene šiuo klausimu diskutavo maždaug prieš metus. Tuomet visi vieningai sutarė, kad sporto salės Vilkaviškiui reikia. Klausimas liko tik vienas: ar pabaigti statyti senąją, ar vis dėlto darbą ir lėšas koncentruoti į naujo daugiafunkcio sporto centro statybas. Šiam tikslui į pagalbą buvo pasitelktas architektas projektuotojas, UAB „Ugira“ vadovas Aloyzas Jurdonas. Jo buvo paprašyta pateikti savo vertinimą. A.Jurdonas išanalizavo kitų savivaldybių praktiką ir pasidalijo savo pastebėjimais.
Užbaigti senosios salės statybas turėtų pakakti maždaug 3,6 mln. eurų, o naujosios statyboms reikėtų beveik 6 mln. eurų.
„Pagal paskaičiavimus, pabaigus senos sporto salės statybas, jos užimtumas siektų apie 90 proc. Tuo tarpu statant naują ir pritaikant ją platesnėms paslaugoms, jos užimtumas siektų tik apie 70 proc. Tai rodo, jog pabaigti senos salės statybas apsimoka labiau, ji greičiau atsipirktų. Be to, senąją salę išlaikyti turėtų būti bent 20 proc. pigiau nei naująją. Dar vienas svarbus niuansas: užbaigti senosios salės statybas turėtų pakakti maždaug 3,6 mln. eurų, o naujosios statyboms reikėtų beveik 6 mln. eurų“, – tuomet pastebėjimais dalijosi A.Jurdonas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tiek vienos, tiek kitos salės eksploatavimo pradžia priklausytų nuo to, kaip greitai būtų sutvarkytas finansavimas. Visiškai pabaigti statyti senąjį sporto kompleksą turėtų pakakti 1–2 metų, o štai renkantis alternatyvų variantą statybos darbai greičiausiai būtų baigti tik maždaug po penkmečio. Yra daugybė niuansų, dėl kurių naujos salės statyba užsitęstų daug ilgiau nei senos. Visų pirma, vien naujam sklypui suformuoti teisiškai prireiktų bent poros metų. Tuomet reikėtų pagalvoti ir apie inžinerinių tinklų tiesimo klausimus, projektavimo darbus bei panašias problemas.
Viską įvertinę Vilkaviškio rajono valdininkai tuomet apsisprendė pabaigti pradėtus darbus, o neplanuoti naujus. Deja, neradus finansavimo tuo viskas ir baigėsi.
Laikas sustojęs
Šiais metais Vilkaviškio sporto salės būklę įvertino ne vien vietiniai valdininkai. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius pripažino seniai nebuvęs tokioje savivaldybėje, kuri neturėtų jokių sporto objektų. Vilkaviškyje ne tik, kad nėra sporto salės, bet ir miesto stadionas – apverktinos būklės.
„Iki šiol maniau, jog blogiausia padėtis – Širvintų rajone. Pasirodo, jog klydau. Šiandien Širvintose jau vyksta sporto komplekso statybos“, – teigė E.Urbanavičius.
Anot jo, daugelis mažesnių Lietuvos rajonų turi geresnę infrastruktūrą, nei Vilkaviškis.
„Dabar atrodo, kad laikas čia seniai sustojęs. Keista, jog neturėdami padorių sąlygų Vilkaviškio rajono sportininkai sugeba puikiai atstovauti savo kraštui įvairiose varžybose“, – stebėjosi Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas.
Trejus metus šias pareigas einantis E.Urbanavičius teigė, kad vilkaviškiečiai per šį laiką nė karto nesikreipė į jo vadovaujamą departamentą prašydami paramos iš Valstybinės investicijų programos (VIP). Anot svečio, tai parodo, jog Savivaldybė nepasinaudojo visomis įmanomomis galimybėmis gauti finansavimą. Jo teigimu, tikintis valstybės lėšų, labai svarbu keletas niuansų: Savivaldybės finansinis prisidėjimas, nesvarbu, iš kur gaunama pinigų, sporto objektų daugiafunkciškumas bei jų panaudojimas ištisus metus.
Pasak E.Urbanavičiaus, sporto objektų trūkumas galėtų būti viena iš rajono gyventojų mažėjimo priežasčių. Pastaruoju metu tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės vis labiau propaguoja fizinį aktyvumą, tad neturint tinkamos infrastruktūros jiems nėra poreikio čia likti. Šiuo metu Vilkaviškio rajone gyvena apie 38 tūkst. žmonių, 11 tūkst. iš jų – pačiame Vilkaviškyje.
Premjerų pažadai
Pabaigti sporto salės statybas Vilkaviškyje buvo ne viena galimybė. Labiausiai vietiniai gyventojai apgailestauja dėl praleistos progos pabaigti statybas tuo metu, kai šalies premjeru buvo būtent Vilkaviškio vienmandatėje rinkimų apygardoje daug metų rinktas Algirdas Butkevičius. Buvęs premjeras ne kartą žadėjo dėti visas pastangas, jog darbai būtų baigti, tačiau realių darbų niekada nesiėmė. Iš jo estafetę perėmęs Saulius Skvernelis taip pat neseniai viešėjo Vilkaviškyje ir apžiūrėjo „kartuves“.
Premjeras juokavo, kad finansavimą statybos darbų pabaigai skirs tik tuomet, jei salė bus pavadinta jo vardu. Kiek surimtėjęs S.Skvernelis pripažino, jog problema išties yra opi ir statybas būtina pabaigti.
„Nenoriu nieko žadėti. Galiu pasakyti, kad salę Vilkaviškis tikrai turės. Klausimas tiktai toks, kokiais tempais ji bus statoma. Tai priklauso nuo daugelio dalykų“, – sakė premjeras.
Jis taip pat juokavo, kad sporto salė Vilkaviškyje privalo būti pastatyta kuo greičiau, nes pastaruosiuose rinkimuose į Seimą Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas sportininkas Kęstutis Smirnovas vėliau rinkėjams negalės pažiūrėti į akis.
Vienintelis rajonas Lietuvoje
Dėl sporto salės trūkumo labiausiai kenčia Vilkaviškio sporto mokykla. Anot jos direktoriaus Algido Karaliaus, jo vadovaujama įstaiga yra vienintelė Lietuvoje sporto mokykla, neturinti savo salės. Dabar treneriai yra priversti glaustis rajono mokyklų sporto salėse.
„Kol kas mūsų darbo sąlygos – košmariškos. Gal tik imtynininkai turi geras patalpas, visi kiti žiemą šąla. Mūsų treneriai yra priversti prašytis į mokyklų sporto sales, kurias gauname ne anksčiau kaip nuo 16 val., o kartais – dar vėliau. Kai kurie vaikai namo grįžta tik apie 21 val. Įsivaizduokite, kaip žiemą pirmokui nepatogu tokiu metu lankyti treniruotes. Turėdami savo salę, treniruotes galėtume vesti nuo 13 val. Be to, netoli pradėtos statyti salės yra Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija bei savo sporto salės neturinti miesto pradinė mokykla. Jų vaikai taip pat galėtų naudotis patalpomis. Neabejoju, kad salę stengtumėmės išnaudoti kuo geriau“, – sakė A.Karalius.
Kol kas mūsų darbo sąlygos – košmariškos. Gal tik imtynininkai turi geras patalpas, visi kiti žiemą šąla.
Anot jo, pastatyti salę buvo ne viena ir ne dvi galimybės. O pasiteisinimus, kad visus planus sugriovė sunkmetis, direktorius pavadino juokais. Jis tvirtino, kad ne vienas rajonas per sunkmetį pasistatė savo sporto objektus, o vienas iš jų – kaimynystėje esantys Šakiai.
„Blogiausia, kad tą nebaigtą statyti objektą reikia saugoti. Ne kartą ten dužo langai. Seniau naktimis budėdavo sargas, dabar samdoma apsaugos firma. Viduje yra turto bent už 30 tūkst. eurų: traktoriai, tablo, krepšinio lentos. Kiek žinau, apsauga kas mėnesį kainuoja apie 40 eurų. Gal tai ir juokinga suma, bet per visus metus ji susidarė tikrai solidi“, – mintimis pasidalijo sporto mokyklos direktorius.
Neturi pinigų
Vilkaviškio rajono meras socialdemokratas Algirdas Neiberka taip pat pripažino, kad problema yra opi, o savivaldybė viena savo lėšomis nėra pajėgi jos išspręsti. Mero teigimu, šiuo metu iš rajono vadovybės pusės padaryta viskas: paruoštas techninis projektas, gautas statybos leidimas, tad radus finansavimą teoriškai iš karto būtų galima vykdyti viešuosius pirkimus ir pradėti statybos darbus. Bet tik teoriškai.
„Neabejoju, jog darbus baigtume per metus laiko, tik šiandien tam neturime pinigų. Bandėme finansų gauti per „Interreg“ programą – nepavyko. Dabar svarstome lėšų pritraukti per bendradarbiavimą pasienio zonoje su rusais. Tą sėkmingai yra išnaudoję šakiečiai, daugelis Lenkijos miestų. Net ir šios savaitės pabaigoje mūsų administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė vyks į mūsų partnerių Nesterovo miestą ir toliau aptarinės galimybes kartu vykdyti projektus. Mums reikia sporto salės, jiems – stadiono“, – pasakojo rajono meras A.Neiberka.
Deja, tam tikros investicijos šalies savivaldybėms – limituotos.
Paklaustas, kodėl nebuvo pasinaudota galimybėmis tuomet, kai šalies premjeru buvo A.Butkevičius, Vilkaviškio meras nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Su juo apie šią situaciją buvo daug kalbėta, tačiau buvo pasirinkti kiti prioritetai. Deja, tam tikros investicijos šalies savivaldybėms – limituotos“, – apgailestavo Vilkaviškio rajono vadovas.
Pinigai bus. Tik neaišku kada
Seimo narys K.Smirnovas vos pradėjęs dirbti Vilkaviškyje, kaip ir dauguma prieš tai buvusių politikų, vienu iš savo veiklos prioritetų taip pat įvardijo sporto salės statybos užbaigimą. Anot politiko, jis daro viską, kad darbai greičiau būtų pradėti.
„Dabar Vyriausybėje kaip tik svarstomas biudžetas. Pateikiau siūlymą, kad lėšų iš VIP programos Vilkaviškiui būtų skirta jau kitais metais. Planuose jau yra numatyta 2019 m. skirti 500 tūkst. eurų, o 2020 m. – likusią sumą. Siekiu, kad finansavimą paankstintų. Aišku, viskas priklausys nuo Vyriausybės galimybių“, – sakė K.Smirnovas.
Per kol kas neilgą kadenciją Vilkaviškyje politikas tvirtino pastebėjęs, kad suvalkiečiai dėl šio objekto jau yra nuleidę rankas ir nelabai tiki, kad jis vieną dieną bus pastatytas.
„Vilkaviškis neturi nieko: nei stadiono, nei sporto centro. Kiti rajonai bent kažką turi. Šiais metais Regionų krepšinio lygoje debiutavo Vilkaviškio „Perlo“ ekipa. Ji žaidžia jokių standartų neatitinkančioje mokyklos salėje, kurioje nelabai yra sąlygų net žiūrovams ateiti pažiūrėti. Aš kiek galiu, tiek dirbu ties šiuo klausimu, tačiau darbus turi vykdyti ir Savivaldybės atstovai. Jei jie nieko nedarys, joks Seimo narys to neatliks. Nežinau, kodėl iki šiol niekas nebuvo daroma. Net premjero Algirdo Butkevičiaus kadencijos metu daug dėmesio šiam objektui neskirta. Kita vertus, nenoriu to net aiškintis. Mano tikslas – per savo kadenciją padaryti viską, kad sporto centras Vilkaviškyje stovėtų“, – kalbėjo K.Smirnovas.
