Pastaruoju metu pajūryje randasi nekilnojamojo turto projektų, kur galima įsigyti būstą poilsiui. Jame, esant poreikiui, bus pasirūpinta ir vaikų užimtumu ir būsto nuoma kitiems poilsiautojams.
Apie savo sprendimą įsigyti namus gimtinės pajūryje skelbėsi ir ne vienas žinomas žmogus.
Tikrą virsmą patiria Palanga – vietos savivaldybės administracija skaičiuoja, kad per nepilnus trejus metus jau išdavė apie 1,3 tūkst. statybos leidimų. NT projektų gausa lemia, kad šis Lietuvos kurortas „slenka“ į viršų ir iki 2030 m. turėtų kone visiškai susilieti su kitu tarp poilsiautojų populiariu atostogų tašku.
Netrūksta ir netradicinių projektų – neseniai pranešta, kad Lietuvos pajūryje iškils kompleksas, siūlantis už tą pačią kainą ilsėtis 25 metus.
Net ir Neringoje, kur visi darbai yra griežtai reglamentuojami, šiandien vyksta įvairios rekonstrukcijos, pasiūlysiančios poilsiautojams dar daugiau galimybių.
Nesnaudžia ir Klaipėda – uostamiestis pirmiausia orientuojasi į savo simbolių atstatymą, tačiau čia netrūks ir modernų miesto veidą formuojančių NT projektų.
15min pasidomėjo, kaip keičiasi pajūrio nekilnojamojo turto veidas ir kokią įtaką daro Lietuvos kurortams.
Neringa: buvę sandėliai ir gamybiniai objektai virsta kurortinės architektūros statiniais
Neringoje statybos reglamentuojamos itin griežtai, siekiant išsaugoti išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę. Tad šiame kurorte pastaruosius kelerius metus vykdomi nekilnojamojo turto projektai dažniausiai yra esamų pastatų rekonstrukcijos.
