2017-ųjų birželio 27 d. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija pasirašė sutartį, kuria bendrovė „Picukė“ įgijo teisę 20 metų valdyti Palūšės turizmo centrą. Kartu su šia įmone nuomos sutartyje buvo įrašyta ir projekto bendrovė „Palūšės turas“. Šį sezoną centras, pavadintas „Campus Viridis“, veikė – priiminėjo lankytojus, poilsiautojus, tačiau visu pajėgumu dirbti negalėjo.
Sezoną vadina ilgu
Bent jau taip tvirtina verslininkai Algimantas ir Kristijonas Mineikiai, vadovaujantys šiam verslui.
„Konkursas dėl šitos poilsiavietės truko ilgai, bet pagaliau jis pasibaigė. Mes savo laimei ar nelaimei laimėjom jį, darbuojamės dabar. Bet problemų daug, daug tokių dalykų, susijusių su statybomis, nedžiugina“, – teigė A.Mineikis.
Praėjusiu sezonu Mineikiai skųstis sako negalintys, vasara buvo puiki, savaitgaliais visi nameliai būdavo užimti, darbo dienomis užimtumas siekdavo apie 60-70 proc. vietų. Iš viso čia apsinakvoti vienu metu gali 60 poilsiautojų. Nameliai, anot verslininkų, patogūs, atitinka 3 žvaigždučių reikalavimus.
Centre veikia restoranas, sulaukiama ateinančiųjų pavalgyti, vis dėlto pagrindinis srautas yra konferencijų dalyviai – tada vienu metu susirenka 50-100 žmonių.
Konkursas dėl šitos poilsiavietės truko ilgai, bet pagaliau jis pasibaigė. Mes savo laimei ar nelaimei laimėjom jį, darbuojamės dabar, – sakė A.Mineikis.
„Šiemet sezonas buvo neblogas, čia jis ilgesnis nei Nidoje. Pradėjome nuo gegužės vidurio iki pat rugsėjo 1-2 d. savaitgalio. O Nidoje būdavo nuo Joninių iki Žolinės“, – kalbėjo poilsiavietei Palūšėje vadovaujantis K.Mineikis, kuris turi ir darbo Nidoje patirties.
Nesutarimai dėl broko
Vis dėlto pirmasis sezonas paliko ir karčių nuosėdų. Kaip sako A.Mineikis, vis dar nesibaigia nesutarimai dėl to, kas turėtų pašalinti išlindusį statybų broką. Verslininkai įsitikinę, kad defektai yra seni, palikti statybininkų. Todėl juos ir šalinti turėtų tie, kurie statė arba prižiūrėjo statybas. Tad vienas po kito plaukia raštai Aukštaitijos nacionaliniam parkui bei Labanoro regioniniam parkui ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT).
„Visas cokolinis aukštas – langus užtamsinome ne todėl, kad kažką slepiame, bet kad nesimatytų, kaip atrodo ten viskas. Nesinaudojame tomis patalpomis, jas reikia remontuoti, dabar tik sprendžiame, kas turi remontuoti. Turime 1000 kv. m, bet negalime naudotis, brokas didžiulis. Nėra padaryta pastato pamatų hidroizoliacija, išsikilnojusios plytelės, nėra apšiltinimo, vanduo nuo terasų bėga į apačią.
Bet koks atėjęs ekspertas sako, kad pastatas negalėjo būti priduotas, o mes ir patys nei matėm, nei žinojom apie tą būklę. Buvo vasara, mums parodė, matėme tik apibėgusią sieną. Galvojome, nudažysime ją ir viskas. O kad čia bėga ir bėgs visą gyvenimą, nei nudažysi, nei padarysi... Norint sutvarkyti abi terasas, paskaičiavome, hidroizoliacijai reikės 58 tūkst. eurų. Pamatus sutvarkyti vėl prašo 100 tūkst. eurų“, – piktinosi Mineikiai.
Raštų – ne vienas
Naujausias UAB „Palūšės turas“ direktoriaus K.Mineikio pasirašytas raštas Aukštaitijos nacionalinio parko bei Labanoro regioninio parko direkcijai ir VSTT išsiųstas rugsėjo 10 d. Jame verslininkas surašė visą chronologiją, koks susirašinėjimas ir bendravimas su šiomis institucijomis vyko nuo pernai birželio 27 d.
Matėme tik apibėgusią sieną. Galvojome, nudažysime ją ir viskas. O kad čia bėga ir bėgs visą gyvenimą, nei nudažysi, nei padarysi, – piktinosi Mineikiai.
„2017.07.27 d. Priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu buvo užfiksuoti perduoto turto trūkumai ir defektai, kurių mastas iš esmės skiriasi nuo trūkumų ir defektų apimties, užfiksuotos pirminės apžiūros metu 2017.04.13 d. ir neleidžia naudoti nuomininkui perduoto turto pagal paskirtį“, – valdininkams primena verslininkai.
Taip pat pastebima, kad nuomotojas buvo informuotas apie paslėptus defektus, prašyta juos pašalinti, bet konkretaus atsakymo nesulaukta nei pernai, nei šiemet. Todėl verslininkai teigia pakartotinai rašantys institucijoms.
„Projekto bendrovė dar kartą informuoja suteikiančiąją instituciją bei direkciją apie perduoto turto defektus, kurie iš esmės neatitinka STR (Statybos techninių reglamentų) reikalavimų bei trukdo naudotis nuomininkui perduotu turtu pagal jo paskirtį, gauti ekonominę naudą iš jo bei vykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus“, – rašoma rašte.
Ir išvardijami defektai: cokolinio aukšto virtuvėje ir kitose patalpose užlietos sienos ir lubos vandeniu, tekančiu pro terasų grindis, pastarosios neapšiltintos, nukritusios lubos ir jų apšiltinimas, iškilotos grindys. Be to, centriniame pastate negalima eksploatuoti ventiliacinės sistemos, nes ji nėra suprogramuota ir nėra jokios instrukcijos, kaip tai padaryti, taip pat centriniame pastate ir apgyvendinimo nameliuose neveikia priešgaisrinė ir apsaugos signalizacijos, nameliuose nėra įvesto televizijos įvado, nors buvo privaloma įsigyti televizorius.
Direkcija beda pirštu į verslininkus
Vis dėlto verslininkų pretenzijos gali būti ne visiškai pagrįstos. Bent jau taip tvirtina turizmo centro savininkė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija. Jos atstovai į verslininkų raštus dar nuo pernai atsakinėja teigdami, kad atrastus trūkumus verslininkai sutartimi įsipareigojo pašalinti patys, nes apie broką žinojo iš anksto.
Tą broką jie matė dalyvaudami koncesijos konkurse, buvo aptarta su jais. Kiekvienos patalpos defektai buvo surašyti, – sakė S.Žvinys.
„Tie brokai neišlindo dabar, po metų. Tas brokas buvo paliktas statybininkų, stačiusi įmonė bankrutavo, jie to broko neištaisė. Mes paskui skelbėme tris konkursus, kad ateitų rangovas ir tą broką ištaisytų. Dalį ištaisė, dalis liko. Tą broką jie (nuomininkai – red. past.) matė dalyvaudami koncesijos konkurse, buvo aptarta su jais. Kiekvienos patalpos defektai buvo surašyti, išmatuota, kiek ten kvadratų sienos ir pan. brokas, viskas surašyta į perdavimo aktus“, – 15min teigė parkų direkcijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys.
Jeigu nuomininkas su tais užfiksuotais defektais supažindintas prieš pasirašant sutartį ir sutiko su tuo, vadinasi, pats ir turi broką taisyti, sakė S.Žvinys: „Pagal Civilinį kodeksą, jeigu brokas aptartas su nuomininku, tai nuomininkas ir turėtų ištaisyti. Kitas dalykas – koncesijos sutartyje yra rizikų matrica, visas rizikas dėl ateityje iškilsiančių trūkumų prisiima koncesininkas. Šie verslininkai, dalyvaudami konkurse, pateikė galutinį pasiūlymą, kuris buvo vertinamas. O kadangi pateiktas pasiūlymas buvo tikrai geras, verslininkai ir laimėjo.“
Anot S.Žvinio, galutiniame pasiūlyme ir buvo surašyta, kad nuomininkai sutinka su visais trūkumais ir jeigu atsiras ateityje defektų, koncesininkas juo ištaisys savo lėšomis. Bet laimėję konkursą verslininkai pradėjo kalbėti kitaip, bent taip tvirtina direkcijos atstovas. „Sutartyje numatyta, kad jis turi mokėti po 2 tūkst. eurų nuomos kas mėnesį direkcijai, bet jis dar nė vieno euro nėra sumokėjęs“, – turėdamas omeny A.Mineikį tvirtino S.Žvinys.
Tos patalpos, kurios reikalingos, centre sutvarkytos – tarkim, restoranui būtinos, pastebi direkcijos atstovas. O tos, kurios pagal sutartį turėtų būti naudojamos, bet nėra verslininkams būtinai reikalingos – paliktos neremontuotos. Taip geresnių laikų laukia dalis pastato, kurioje turės būti įkurtas informacinis centras, dviračių, slidžių nuomos punktas, suvenyrų parduotuvėlė.
Šeši nameliai ir konferencijų centras Palūšės centre kainavo apie 1,5 mln. eurų, tai buvo Europos Sąjungos lėšos. Jie pastatyti vietoj sovietmečiu čia stovėjusių poilsio namelių.
