Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius nekilnojamojo turto konferencijoje sakė, kad aktyvumas būsto rinkoje išlieka didelis, bet yra tam tikrų atvėsimo užuominų. Ypač blėsta kainų lūkesčiai.
„Tai yra sveikas sulėtėjimas, nes, remiantis Statistikos departamento duomenimis, kai I–II ketvirtį būsto kainų metinis augimas buvo apie 10 proc., buvo neramu. Jeigu tai būtų užsitęsę, tai būtų aliarmo signalas, bet panašu, kad būsto kainų augimas sulėtėjo. Be to, per pastaruosius 20 metų būsto kainos didėjo šiek tiek mažiau nei atlyginimai. Šis rodiklis dažnai naudojamas nuspėjant krizes ir Lietuvoje situacija kol kas gana palanki, nėra jokių signalų, kad būsto kainos būtų pernelyg auštos“, – teigė jis.
Tačiau Vilniuje būsto paskolai tenka skirti kiek didesnę dalį pajamų nei vidutiniškai Europoje – daugiau nei 30 proc. Būsto nuoma Vilniuje taip pat kainuoja palyginti daugiau nei kitose Europos valstybėse.
Optimizmas mažėja
Lietuvos banko apklausos duomenimis, bankų ir gyventojų optimizmas dėl būsto kainų mažėja.
„Daugiau apklaustų žmonių mano, kad dabar yra geresnis laikas parduoti būstą, negu jį pirkti. Įdomu tai, kad taip mano didesnes pajamas gaunantys žmonės“, – kalbėjo T.Garbaravičius.
Anot jo, naujų butų pardavimo lūkesčiai keičiasi ir daugėja rinkos dalyvių, kurie mano, kad kainos kris. Tą patį galima pasakyti ir apie nuomos rinką.
Tačiau nors optimizmas krinta, nekilnojamojo turto pasiūla yra gyvybinga ir parduodamų būstų skaičius yra didesnis nei prieš krizę. Šiuo metu yra rekordinė butų pasiūla, tačiau jei rinka išliks tokia pat aktyvi, ta pasiūla galėtų būti absorbuota.
„Įdomu tai, kad Lietuvoje dominuoja namai, jeigu imsime visą Lietuvą. Vilniuje labiau dominuoja butų statyba. Namų statybos yra aktyvios ir jos tęsiasi. Pažymėtina, kad namų statyba labai stipri. Net pastatytų namų skaičius yra didesnis nei prieš krizę. Kiek kitokia situacija su daugiabučiais. Pastaraisiais metais daugiabučių statyba sulėtėjusi visoje Lietuvoje“, – sakė T.Garbaravičius.
Tačiau didelė dalis rinkos dalyvių mano, kad paklausa ir pasiūla Vilniuje gerokai sumažės. Kiek kitokia situacija Kaune, kur manoma, kad pasiūla padidės, bet nemanoma, kad atitinkamai padidės ir paklausa.
Daugėja būsto paskolų
Pasak T.Garbaravičiaus, būsto kreditavimas aktyvus ir nuosekliai didėja nuo dugno, tiesa ne tokiais tempais, kokie buvo prieš krizę. Tačiau pastaruoju metu žmonės skolinasi su vis didesniu finansiniu svertu ir bankų rizikos apetitas šiek tiek padidėjęs.
„Būsto paskolos vertės ir įkeisto nekilnojamojo turto santykis didėja. Tiesa, vidutiniškai jis mažesnis negu 85 proc., kuris leidžiamas pagal Atsakingo skolinimosi taisykles, tačiau šioks toks padidėjimas matomas“, – kalbėjo jis.
Rinkos nepaveikė ir šių metų liepą įsigaliojęs kredito įstatymas, pagal kurį žmonės, gaunantys pajamas ne eurais, Lietuvoje negali paimti kredito. Svarstyta, kad būtent tokia nuostata paveiks tuos emigrantus, kurie darbo užmokestį gauna ne eurais.
„Tokių paskolų nėra daug, vidutiniškai per 4 proc., ir atitinkamai įvyko tai, kad, įsigaliojus naujam reikalavimui, kai kurie bankai pristabdė kreditavimą. Buvo įdomu pamatyti, kokią įtaką toks reikalavimas padarys rinkai, tačiau kadangi tokios paskolos sudaro tik 4 proc., tai kai kurių bankų pristabdymas suteikiant tokius kreditus rinkos nepaveikė“, – sakė T.Garbaravičius.
Investuojama daugiau į antrą būstą
Pasak Lietuvos banko valdybos nario, pastaruoju metu sumažėjęs noras pirkti antrą būstą. Tačiau vis dėlto didžioji dalis apklaustųjų sakė, kad nekilnojamasis turtas yra geriausia investicija. Antroje vietoje – auksas, trečioje – indėliai.
Lietuvos banko skaičiavimais, per 20 proc. būstų (namų ir butų) nuperkama nuomai. Per 2016–2017 metus tokių būstų daugėjo.
„Penktadalis namų ūkių turi daugiau kaip po vieną būsto paskolą, bet jų ir pajamos yra didesnės. Tačiau jų įsiskolinimas yra didesnis. Tiesa, mes matome tik „Sodros“ duomenis ir gali būti, kad daugiau paskolų turintys žmonės turi savo verslą, išsimoka dividendais ir turi daugiau lėšų. Be to, tuose namų ūkiuose, kurie turi daugiau paskolų, turi ir daugiau vaikų, jie daugiau rizikuoja“, – teigė T.Garbaravičius.
Naujiena nuomos rinkoje – nuoma išeina iš šešėlio ir vis daugiau nuomotojų tai daro oficialiai. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, oficialių nuomotojų skaičius 2012–2016 metais beveik padvigubėjo ir pernai siekė 11,6 tūkst. nuomotojų.
„Prie to prisidėjo ir ta nuomotojų rinkos dalis, kuri naudojasi „Airbnb“ platforma. Įdomu, kad šios platformos nuomotojai koncentruoti ne tik miesto centre, bet kitose miesto dalyse“, – apibendrino T.Garbaravičius.
