Skelbta, kad Vilniaus oro uostas 2019 metais aptarnavo rekordinį skaičių žmonių – daugiau nei 5 milijonus. Tai – 2 proc. daugiau nei 2018 metais. Tačiau saujelė išrinktųjų, norinčių keliauti privačiai, tai gali padaryti pasinaudoję labai svarbių asmenų (VIP) terminalu. Čia jiems neteks sutikti smalsių akių, be to, gaus ir papildomų paslaugų.
Dabar šiaurinėje oro uosto pusėje stovintis nedidukas, 280 kv. m ploto VIP terminalas buvo įrengtas 2013 metais. Pastatas anksčiau buvo naudojamas aviacijos patrulių. Kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, valdžia nutarė, kad delegacijos turėtų būti pasitinkamos ir išlydimos per atskirą pastatą.
„Senasis pastatas neatitinka šių dienų realijų. Jis yra tokios konfigūracijos, kad net neišeitų pritaikyti tokioms erdvėms kaip dabar – konferencijoms, renginiams“, – 15min aiškino Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programos projektų vadovas Arnas Dūmanas.
Naujame pastate – aviacinė romantika
Naująjį terminalą nuo praėjusių metų vasaros stato bendrovė „Eikos statyba“, o statinį projektavo bei jo interjerą kūrė architektai iš „Vilniaus architektūros studijos“. Bendra projekto vertė – beveik 3,7 mln. eurų.
1,45 tūkst. kv. m bendro ploto pastato pirmame aukšte įrengta VIP svečiams skirta aviacijos saugumo patikra, valstybės sienos patikros procedūrų patalpos, keletas laukimo salių, virtuvė, tualetai, registracijos zona, bagažo patalpos.
Antrame pastato aukšte veiks 300 vietų konferencijų centras su svečiams atsiveriančiu vaizdu į peroną. Pastato rūsyje – techninės bei pagalbinės patalpos. Ant A+ energinės klasės statinio stogo įrengti saulės kolektoriai.
Anot Vilniaus oro uosto komercijos direktoriaus Justino Stepšio, projektuojant pastatą buvo svarbus jo daugiafunkciškumas. Norėta, pavyzdžiui, jei atvyksta didelė delegacija, kad ši galėtų terminale sutilpti.
„Konferencijų salėje galėtų būti aptarnaujami ir išvykstantys keleiviai. Jeigu turime užsakomąjį reisą „Airbus A321“ orlaiviu, kuris yra vienas didžiausių, skrendančių į Vilnių, jame telpa apie 230 žmonių, tai juos galėtume pilnai aptarnauti šiame pastate, įskaitant abu aukštus. Patikros procedūros vyktų pirmame aukšte, o skrydžio laukimas galėtų vykti antrame aukšte“, – aiškino jis.
„Vilniaus architektūros studijos“ projektų vadovė, architektė Giedrė Kličienė 15min pasakojo, kad naujojo terminalo formą, fasadą ir jo metalinę spalvą įkvėpė patys orlaiviai.
„Stengėmės, kad tai būtų modernu, šiuolaikiška, neprisirišti prie ypatingos detalizacijos ar stiliaus. Orientavomės į tai, ką matėme pro langą. Pagrindinis šio pastato privalumas yra orlaiviai, peronas, kilimo takas, lėktuvas. Pastato išraiška neturėtų būti tokia susireikšminusi, kad užgožtų vaizdą pro langą“, – įsitikinusi ji.
J.Stepšio teigimu, nors siekiama, kad antras aukštas būtų naudojamas įvairioms situacijoms, tačiau dažniausiai jis bus skiriamas konferencijoms ir komerciniams renginiams.
„Pastato naudotojams pirmiausiai norime suteikti aviacinę romantiką“, – sakė jis.
Nuo šou žvaigždžių iki karalių
Kas yra tie labai svarbūs asmenys, kurie keliauja per VIP terminalą? J.Stepšio teigimu, Vyriausybė yra sudariusi sąrašą asmenų, kuriuos oro uostas privalo aptarnauti. Tai – ministras pirmininkas, prezidentas ir kiti pirmieji asmenys. Tačiau norintys privatumo tokias pačias paslaugas gali gauti susimokėjus. Vienkartinis mokestis – 230 eurų.
„Mokama kaina už tai, kad paslaugos suteikiamos išskirtinai tau, privačioje erdvėje, niekas nemato, nežino“, – sakė J.Stepšys.
Ką gauna skrendantis per VIP terminalą? Pirmiausiai, tokias pačias paslaugas, kaip ir kituose oro uosto terminaluose. Tai – bagažo, aviacinio saugumo patikra, registracija, bilietų išdavimas, erdvė laukti.
„Taip pat vaišiname gėrimais, užkandžiais, yra internetas ir kitos paslaugos. Nuvežame iki orlaivio ir atvirkščiai, jeigu keleivis grįžta ir nori būti aptarnaujamas VIP terminale, jį pasitinka prie orlaivio. Nesvarbu, ar tai privatus orlaivis, ar reguliarus reisas, įskaitant „Ryanair“ ir „Wizzair“. Pasitinkam jį, atvežame į terminalą, privačiai aptarnaujame ir išleidžiame į miestą“, – pasakojo pašnekovas.
J.Stepšio teigimu, per VIP terminalą yra keliavusios tokios žvaigždės kaip Eltonas Johnas, Lady Gaga, Cristiano Ronaldo, Jackas Ma („Alibaba“ įkūrėjas).
Oro uostai orientuojasi į komerciją
Pasak J.Stepšio, pažangūs oro uostai iš papildomų, ne aviacinių veiklų sugeneruoja 50 ir daugiau procentų visų savo pajamų. Tai – „duty free“ prekyba, maitinimas, reklama, parkavimas, renginių organizavimas, svarbių asmenų aptarnavimas, verslo klubai, greitoji patikra ir kitos paslaugos. Lietuvos oro uostai iš jų šiuo metu uždirba apie 40 proc. visų pajamų, tačiau siekiama pasiekti pasaulinį standartą.
„Šių pajamų reikia, kad oro uostai galėtų finansuoti savo plėtrą. Pirmiausiai, kad galėtų aviakompanijoms pasiūlyti geresnes sąlygas jų aptarnavimui. Ir, aišku, patys keleiviai kelia vis aukštesnius reikalavimus. Visi keliauja po Singapūro oro uostą ir mato, kad ten yra visko, ir čia to paties tikisi. Dirbame dėl keleivių patirties gerinimo“, – kalbėjo jis.
Anot J.Stepšio, oro uoste ir dabar, esamoje infrastruktūroje, vyksta įvairūs renginiai – nuo konferencijų, įmonių vakarėlių, produktų pristatymų ir automobilių bandomųjų važiavimų, filmavimų iki asmeninių švenčių.
„Tai, ką turime šiai dienai, išnaudojame. Turime pakankamai erdvią priešgaisrinio gelbėjimo stotį. Jeigu mūsų taisyklės ir priešgaisrinės gelbėjimo stoties personalas leidžia, dalį tos infrastruktūros naudojame šventei. Taip pat dalį terminalo skiriame tokiems renginiams“, – aiškino jis.
J.Stepšys prisiminė vieną vakarėlį, kuomet įmonė norėjo išlydėti savo ilgametį darbuotoją ir jam padarė siurprizą. Kolektyvas suorganizavo atsisveikinimą oro uoste: visi darbuotojai atvyko į oro uostą, praėjo patikrą ir suvaidino, kad pas tą žmogų rado draudžiamų daiktų. Vėliau visi sulipo į prie terminalo pristumtą orlaivį, kur įmonės darbuotojai pasveikino iš darbo išeinantį žmogų.
„Iš rinkos matome akivaizdų poreikį nestandartinės aplinkos ir aviacinės romantikos. Šios tendencijos padiktavo, kad čia yra niša ir reikia tokios erdvės“, – tikino Vilniaus oro uosto komercijos vadovas.
Anot oro uosto atstovų, dėl galimybės rengti vestuves jau kreipėsi ir jaunavedžiai.
„Ši konferencijų erdvė palengvina tai, kad mums nereikia taikyti visų aviacinių saugumo procedūrų. Dabar, jeigu nori patekti į peroną, priešgaisrinę gelbėjimo stotį, turi tikrinti leidimus, išduoti, stebėti ir tie renginiai tampa kiek komplikuoti. O čia patenkama be jokios patikros ir turime puikų vaizdą į lėktuvus“, – privalumus vardijo J.Stepšys.
Valandai išsinuomoti renginių salę VIP terminale kainuoja nuo 150 iki 300 eurų. Kaina priklauso nuo žmonių skaičiaus, nuo jų poreikių ir renginio trukmės.
Planuojamas naujas išvykimo terminalas
A.Dūmano teigimu, naujo VIP terminalo pastatymas yra dalis Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programos. Šiuo metu paskelbtos naujojo išvykimo terminalo rangos konkursas, o jo laimėtojas turėtų paaiškėti vasarą. Taip pat ketinama rekonstruoti šiaurinį peroną, keisti eismo schemą priešais oro uostą ir įrengti naujas komercines erdves.
„Turime valandas, kuomet sukrenta didieji keleivių pikai ir esama infrastruktūra, kuri suprojektuota ir pastatyta kitam keleivių skaičiui, neatitinka jokių reikalavimų. Erdvės trūkumas, nepavyksta išdėstyti patikros zonų, kartu atvykimo patikra komplikuojasi, nes terminalo į šalis negali išplėsti. Todėl tuos dalykus išsprendžiame trumpalaikėje plėtroje su nauju terminalu“, – aiškino jis.
Skaičiuojama, kad pastačius naująjį dviaukštį, 14,4 tūkst. kv. metrų ploto keleivių išvykimo terminalo modulį šiaurinėje oro uosto dalyje, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai.
Naujasis keleivių išvykimo terminalas įsiterps tarp dabartinio ir šiuo metu statomo VIP terminalo su konferencijų centru.
Planuojama, kad naujasis terminalas keleivius galėtų priimti 2022 metų antroje pusėje.
Kartu su naujojo terminalo statyba bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, žymiai pralaidesnė transporto schema.