Paskolų bumą skatina susigyvenimas su euru
„Būsto paskolų per pirmą šių metų ketvirtį suteikėme 54 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai – 20,6 mln. Eur“, – 15min teigė banko „Nordea“ mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas.
Anot jo, tokį didelį suteiktų būsto paskolų šuolį lėmė keletas veiksnių – žemiausios bazinės palūkanos nuo pat euro įvedimo ir stagnacija NT rinkoje praėjusių metų pradžioje.
Suprasti akimirksniu
- Pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolų skaičius bankuose išaugo 40–50 proc.
- Paskolos imamos dėl optimizmo, susigyvenimo su euru ir naujo būsto pasiūlos
- NT vystymo bendrovėse naujų butų pardavimas metų pradžioje išaugo net kelis kartus
- Dažniausiai būstui skolinamasi nuo 40 iki 60 tūkst. Eur
„Tai buvo pirmieji mėnesiai po euro įvedimo, o dabar žmonės jau adaptavosi prie euro pokyčio ir vėl, įvertinę savo realias eurines išlaidas, pradeda planuoti savo finansus“, – paaiškino J.Marinskas.
Tai, kad dėl naujai įvestos valiutos lietuviai praėjusių metų pirmąjį ketvirtį skolinosi atsargiau, patvirtino ir „Swedbank“ būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.
Šio banko būsto paskolų augimas per pirmąjį 2016 metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m., siekė 46 proc. ir iš viso buvo 71,8 mln. Eur.
Anot T.Puliko, jau minėtose rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos, optimizmas dėl šalies ūkio ateities bei didėjanti naujos statybos būsto pasiūla didžiuosiuose miestuose yra esminiai veiksniai gyventojams dažniau priimti sprendimą skolintis būstui iš banko.
Tiki butų brangimu
43 proc. išaugo ir išduotų būsto paskolų skaičius SEB banke.
Šio banko prezidento pavaduotojas ir mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika paminėjo ir dar vieną būsto paskolų skaičių auginusią aplinkybę – lūkesčius dėl NT kainų.
„Remiantis SEB banko atliekama gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius, šių metų kovą daugiau negu pusė (52 proc.) respondentų manė, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 11 proc. manė, kad sumažės, 26 proc. tikėjo, kad nesikeis“, – skaičius vardijo V.Doveika.
Kaunas vejasi Vilnių
Išaugusį lietuvių apetitą savam būstui jau pajuto ir NT vystytojai. „MG valdos“ pardavimo vadovas Mantas Umbrasas tikino, kad bendrovė pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso pardavė 85 butus.
„Tai yra tris kartus daugiau nei per praėjusių metų pirmuosius tris mėnesius ir beveik 30 proc. daugiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį“, – paaiškino M.Umbrasas, kuris išaugusius pardavimus aiškino tuo, kad daugiausiai ši įmonė siūlo butus jau baigtuose statyti projektuose.
Ne ką mažiau pagal naujų būstų pardavimus nusileido ir bendrovė „YIT Kausta“, per pirmuosius tris šių metų mėnesius pardavusi du su puse karto daugiau butų.
Be to, anot bendrovės generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, pastebima tendencija, jog Kaunas pagal butų pardavimus sparčiai vejasi Vilnių. Anksčiau būsto pardavimai laikinojoje sostinėje buvo dvigubai mažesni nei Vilniuje.
Susivilioja jauni didmiesčių gyventojai
Anot „Swedbank“ ir SEB atstovų, vidutinis išduodamų būsto paskolų laikotarpis siekia 22 metus, o „Nordea“ paminėjo ilgesnį – 25–30 m. laikotarpį.
Visuose trijuose bankuose būstui dažniausiai skolinamasi nuo kiek daugiau nei 40 iki 60 tūkst. eurų, o aktyviausi šio tipo paskolų rinkoje yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyvenantys 30–40 m. asmenys, kurie jau yra sukūrę šeimas.