Beveik kas antras gyventojas (49 proc.) nurodė, jog priežastimi dairytis naujo būsto tapo nuotolinis darbas, 42 proc. sprendimą paveikė pandemijos sukeltas kelionių ribojimas, kas trečią (33 proc.) – atstumo laikymosi poreikis ir noras gyventi ten, kur yra mažesnis gyventojų tankumas, o maždaug kas penktą (21 proc.) – baimė, kad ateityje būstas gali brangti. Tai parodė Vilniaus gyventojų, svarstančių apie būsto įsigijimą, apklausa, kurią „Realco“ užsakymu spalio mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
Poreikius pakoregavo nuotolinis darbas ir kelionių ribojimai
Apklausą inicijavusios nekilnojamojo turto bendrovės „Realco“ generalinio direktoriaus Juliaus Dovidonio teigimu, dar pavasarinio karantino metu susidūrus su nuotoliniu darbu paaiškėjo, kad jis didina privatumo poreikį. Kai kuriais atvejais tai reiškia didesnį būsto plotą, kitais – atskirtas buto zonas, mat pastarąsias gerokai sudėtingiau pritaikyti kelių šeimos narių darbui bei mokslui nuotoliniu būdu.
Kad pirkėjai nori didesnių bei naujesnių būstų, parodė ir apklausos rezultatai. 49 proc. gyventojų netenkina turimo būsto plotas ir jie norėtų didesnio, panašus skaičius – 42 proc. – pageidauja pasikeisti būstą į patogesnį, naujesnės statybos.
Įdomu tai, kad prioritetu nuosavo būsto įsigijimas tapo Y kartai. Planų įsigyti naują būstą turi 42 proc. 26–35 m. amžiaus vilniečių. Pasak J. Dovidonio, nemažą dalį šių jaunų ir įprastai mobilių žmonių pandemija „uždarė“ Lietuvoje ir pavertė gana sėsliais piliečiais, todėl natūralu, kad juos rimtai domina nuosavo būsto įsigijimas.
Dėl kelionių ribojimo ir atimtų galimybių pailsėti užsienio šalyse į viršų taip pat šoktelėjo ir vadinamojo atostogų būsto paklausa. Maždaug penktadalis gyventojų (17 proc.) ėmė svarstyti apie antrojo būsto, skirto poilsiui, įsigijimą Lietuvos pajūryje, kurorte ar šiaip atokesnėje, vaizdingoje vietoje.
„Pandemija suformavo ir išgrynino poreikius, o juos įgyvendinti leidžia pakankami gyventojų finansiniai resursai. Namų ūkių indėliai, laikomi šalies bankuose, šiuo metu yra didžiausi nei bet kada anksčiau ir siekia daugiau nei 16 mlrd. eurų. Natūralu, kad turėdami laisvų lėšų gyventojai svarsto, kur jas „įdarbinti“, tad ir atsigręžiama į būsto rinką“, – svarsto J. Dovidonis.
Naujų būtų pardavimai neslūgsta
Naujo būsto įsigijimą svarstantys vilniečiai šio sprendimo įgyvendinimo neketina atidėlioti ilgam laikui. Apklausa parodė, kad per artimiausius metus į naują būstą persikelti planuoja apie trečdalis sostinės gyventojų, kas reiškia, kad būsto rinką supurčiusi pandemija jos ilgam neįšaldė, o naujų būstų paklausa artimiausiu metu nemažės ar netgi augs. Tai, kad sektorius atsigauna, rodo ir pastaraisiais mėnesiais augantys naujų butų pardavimai.
Bendrovės duomenimis, šių metų sausį Vilniuje buvo parduoti 599 nauji butai, o gegužę, koronavirusui įgijus realų pavidalą, šis skaičius nukrito iki vos 43. Vis dėlto į savotišką duobę pakliuvęs sektorius iš jos iškopė gana sėkmingai ir jau spalį naujų butų pardavimai viršijo sausio – jų parduota 630.
„Be abejo, 2019 m. rezultatų šiemet tikrai nepavyks ne tik pagerinti, bet ir pasiekti. Praėję metai buvo rekordiniai per pastarąjį dešimtmetį – Vilniuje parduota daugiau kaip 5,5 tūkst. naujos statybos butų, kas yra 40 proc. daugiau nei 2018 m).
Šiemet įsigyto naujos statybos būsto skaičiai kiek mažesni – jų per dešimt metų mėnesių Vilniuje nupirkta 3,7 tūkst. Tačiau mes prognozuojame, kad paklausos augimas išliks, ką rodo ir realūs pardavimai, ir atliktos apklausos rezultatai“, – sako „Realco“ vadovas.
„Spinter tyrimai“ 1210 Vilniaus gyventojų apklausė šiemet spalio 15–29 dienomis.