Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu atliko tyrimą, kurio metu apklausė daugiau nei metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančius žmones.
Apklaustųjų buvo prašoma atsakyti, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Dauguma respondentų daugiabučio kokybę vertino pozityviai: 26 proc. – labai gerai, 52 proc. – gerai, 16 proc. – patenkinimai ir 6 proc. apie renovuoto namo būklę pasisakė neigiamai.
Taip pat tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar renovacija pateisino lūkesčius: 25 proc. respondentų lūkesčius renovacija visiškai pateisino, 57 proc. – greičiau pateisino. Likusių 10 proc. renovacija greičiau nepateisino, 4 proc. – visiškai nepateisino, 4 proc. nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.
„Gyventojai nėra profesionalai, ir jiems sunku įvertinti, čia kokybiškai atliekamas darbas ar ne. Kartais jiems trūksta informacijos ir natūralu, kad jie kai kuriais rezultatais būna nepatenkinti. Aš skaičiavau, kad maždaug 16 proc. gyventojų būna nepatenkinti galutiniu produktu, tačiau klausimas, kokie tie lūkesčiai? Gal jie pamatė reklamą, kad Alytuje atnaujintame name žmonės moka 2 eurus už šildymą, o jiems dabar tenka mokėti 15 eurų. Ar čia jis patenkino savo lūkesčius, kai vietoje 120 eurų moka 15? Tačiau mes manome, kad iš esmės programa pasiekė savo tikslus“, – spaudos konferencijoje sakė BETA'os direktorius Valius Serbenta.
Be to, BETA'os vadovas teigė, kad dažnai patys statybininkai nesusikalba su gyventojais ir tenka samdyti tarpininkus, kurie aiškintų apie statybų procesus ir etapus.
Kaip pagrindinį renovacijos privalumą 25 proc. apklaustųjų nurodė sumažėjusias šildymo kainas, 23 proc. – po renovacijos tapo jaukiau ir gražiau, o 20 proc. nurodė, kad tapo šilčiau.
Broku ir nekokybiškai atliktais darbais buvo nepatenkinti 5 proc. gyventojų, 4 proc. teigė, kad renovacija jiems tapo didele finansine našta. Dar 3 proc. teigė, kad jų lūkesčiai buvo neišpildyti ir jie tikėjosi geresnių rezultatų.
„Anksčiau turėjome panašų tyrimą, kuriuo apklausėme nerenovuotuose daugiabučiuose gyvenančius žmones. Kalbant apie tuos lūkesčius, tai didžioji dalis tikisi sumažėjusių šildymo sąskaitų ir šiltesnių namų“, – sakė „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.
Į klausimą, kokius pagrindinius renovacijos privalumus galėtumėte įvardyti, 77 proc. įvardijo sumažėjusias sąskaitas už šildymą, 62 proc. – pasikeitusią gyvenimo kokybę, 59 proc. – komfortišką oro temperatūrą bute, 59 proc. – išaugusią nekilnojamojo turto vertę.
„Įdomu tai, kad dažniau mažesnių miestų gyventojai galvojo apie nekilnojamojo turto vertę. Iš pradžių pasirodė neįprasta, tačiau po to pamąstėme, kad galbūt Vilnius ir kiti didieji miestai turi daugiau naujos statybos namų, kurie iš esmės tą rinką daro truputį kitokią. O mažesniame mieste, kur yra tik keli renovuoti namai, pats pastatas šiame kontekste atrodo geriau ir, norint parduoti, jo patrauklumas gerokai padidėja“, – apibendrino I.Zokas.
BETA'os duomenimis, šiuo metu atnaujinta beveik 1800 daugiabučių visoje Lietuvoje. Šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta 540 namų.
