Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Panevėžio žydai vis dar neturi savų patalpų: nori susigrąžinti sinagogą

Iki Antrojo pasaulinio karo Panevėžyje buvo per 100 pastatų ir patalpų, kuriose buvo įsikūrusios žydų organizacijos, įstaigos, maldos namai ir sinagogos. Šiandien Panevėžio žydų bendruomenei nepriklauso nė vienas pastatas, ji siekia susigrąžinti vienintelę mieste išlikusią, bet apleistą ir dabar Turto bankui priklausančią sinagogą. 
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę žydų maldos namų pastate veikė padangų montavimo įmonė
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę žydų maldos namų pastate veikė padangų montavimo įmonė / K.Mikoliūnaitės nuotr.
Temos: 2 Paveldas Žydai

Neatgavo nė vieno pastato

Šiandien Panevėžio žydų bendruomenė įsikūrusi Panevėžio miesto savivaldybei priklausančiame pastate Ramygalos gatvėje, kuriame anksčiau veikė žydų mergaičių mokykla. Bendruomenei skirtos 103 kvadratinių metrų negyvenamos patalpos (trys kambariai), o likusioje pastato dalyje veikia šių metų pavasarį atidarytas Panevėžio atviras jaunimo centras (anksčiau jo vietą buvo užėmusi Panevėžio jaunimo mokykla).

K.Mikoliūnaitės nuotr./Žydų gimnazija 1928 metais. Dabar čia (Elektros g. 9) įsikūręs Panevėžio apygardos teismas
K.Mikoliūnaitės nuotr./Žydų gimnazija 1928 metais. Dabar čia (Elektros g. 9) įsikūręs Panevėžio apygardos teismas

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dauguma iki Antrojo pasaulinio karo žydams priklausiusių pastatų Panevėžyje buvo privatizuoti. Iki šiol Panevėžio miesto žydų bendruomenė nėra atgavusi jokio žydams priklausiusio pastato – savo nuosavų patalpų taip pat neturi.

„1995 metais buvo priimtas įstatymas dėl pastatų grąžinimo religinėms bendrijoms. Tiems, kurie tuo metu susigriebė, buvo grąžintos kelios sinagogos. Tačiau Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Anatolijus Fainbliumas nerodė iniciatyvos, todėl gerų rezultatų ir nebuvo. Prabėgo įstatymo galiojimo terminas ir mums niekas nebuvo grąžinta. 2004 metais Panevėžio miesto savivaldybė mums paskyrė patalpas pagal panaudos sutartį buvusioje žydų mergaičių gimnazijoje“, – teigė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmanas.

K.Mikoliūnaitės nuotr./Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman
K.Mikoliūnaitės nuotr./Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos, Ramygalos gatvėje esantis ir savivaldybei priklausantis buvusios Žydų mergaičių gimnazijos pastatas neturi būti ir nebus grąžintas bendruomenei.

„Religinėms bendrijoms priklausęs nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas turtas buvo grąžinamas pagal Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą. Panevėžio miesto žydų bendruomenė nėra žydų religinė bendrija, todėl pastatas negalėjo būti grąžintas. (...) Savivaldybė neplanuoja pastato Ramygalos gatvėje perleisti Panevėžio miesto žydų bendruomenei“, – teigė R.Pauža.

Siekia susigrąžinti sinagogą

G.Kofmanas tikina, kad žydų bendruomenė visų pastatų susigrąžinti neketina, tačiau siekia atgauti vienintelę iš 18-os žydų maldos namų išlikusią, nors ir apleistą, sinagogą Panevėžyje.

„Visų pastatų, priklaususių žydams, mums nereikia, ir vargu ar įmanoma susigrąžinti, nes didžioji dalis jų yra privatizuoti. Besikeičiant valdžiai ar savininkams, dauguma jų perstatyti, pritaikyti kitokioms paskirtims ir dabar jau nebelikę pastatų autentikos. Mūsų bendruomenė nedidelė (Panevėžio žydų bendruomenę vienija apie 100 žmonių, – red. past. ), o pastatams išlaikyti reikia nemažai lėšų ir jėgų, todėl šiuo metu mes norėtume susigrąžinti tik sinagogą, esančią M.Valančiaus gatvėje 4“, – sakė pašnekovas.

K.Mikoliūnaitės nuotr./Buvusi žydų mergaičių mokykla Respublikos g. 18. Šiandien čia įsikūrusi Panevėžio žydų bendruomenė kartu su Panevėžio atviru jaunimo centru
K.Mikoliūnaitės nuotr./Buvusi žydų mergaičių mokykla Respublikos g. 18. Šiandien čia įsikūrusi Panevėžio žydų bendruomenė kartu su Panevėžio atviru jaunimo centru

Pasak G.Kofmano, savivaldybės suteiktose patalpose maža vietos, todėl susigrąžintoje sinagogoje norima įrengti biurą ir dideles bendras patalpas svečiams priimti. Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad buvusi sinagoga ilgą laiką naudota ne pagal paskirtį, todėl reikalingi nemaži pinigai restauracijai. Žinoma, pirmiausia reikia pastatą įsigyti iš Turto banko.

„Atgavus nepriklausomybę pastate veikė padangų montavimo įmonė. Pastaruosius 12 metų objektas stovi apleistas, o kadangi 80 metų buvo naudojamas ne pagal paskirtį, fasadas yra labai sugadintas: langai permūryti, jų vietoje padarytas įvažiavimas automobiliams. (...) Kadangi mums reikia didelės bendros patalpos, kurioje vyktų susirinkimai, konferencijos, paskaitos, koncertai, parodos, maža to, norime grįžti prie savo šaknų, prie Toros ir pamaldų, todėl visa tai būtų pirmame sinagogos aukšte, o antrame įkurtume biurą.

Tačiau visų pirma pastatą reikėtų išpirkti iš Turto banko, o pagal registro įkainius dabartinė objekto kaina apie 30 tūkst. eurų. Dar reikėtų maždaug 100 tūkst. eurų sinagogos restauravimui. Suma labai didelė, tiek užtektų ir naują pastatą pastatyti, tačiau čia yra istorija, paveldas, kurį mes norime išsaugoti“, – pasakojo žydų bendruomenės pirmininkas.

K.Mikoliūnaitės nuotr./Panevėžio medinė sinagoga, pastatyta 1794 m. (G.Bagdonavičiaus piešinys 1928 m.)
K.Mikoliūnaitės nuotr./Panevėžio medinė sinagoga, pastatyta 1794 m. (G.Bagdonavičiaus piešinys 1928 m.)

Likimas neaiškus

Pasak G.Kofmano, jeigu pavyktų susigrąžinti pastatą, tikimasi, kad nors dalį restauracijai reikalingų lėšų skirs Kultūros ministerija ar Kultūros paveldo departamentas.

„Mes teikėme du siūlymus Vyriausybei, kad sinagoga M.Valančiaus gatvėje būtų perduota žydų bendruomenei. Nematome problemos, kad žydų bendruomenė, perėmus šį pastatą, galėtų kreiptis dėl finansavimo, rengti bendrus projektus dėl sinagogos sutvarkymo. Ar savivaldybė perims pastatą, ar žydų bendruomenė, svarbu užtikrinti galimybę, kad būtų teikiama parama ir pagalba atkuriant šitą statinį“, – sakė Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vedėjas Arūnas Umbrasas.

Tuo tarpu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža tikino, kad miesto savivaldybė neplanavo ir neplanuoja perimti sinagogos pastato.

„Pastatas M.Valančiaus gatvėje 4 yra įtrauktas į valstybės parduodamo turto sąrašą ir, mūsų žiniomis, šiuo metu yra ruošiamas parduoti. Šio pastato Savivaldybė neplanavo ir neplanuoja perimti savo nuosavybėn“, – teigė R.Pauža.

Kol kas sinagogos ateitis neaiški. Anot Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko, yra kalbama ir rodoma iniciatyva dėl sinagogos grąžinimo, o ateinančių metų pradžioje „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo“ valdybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl pastato susigrąžinimo.

„Geros valios fondas“ skiria finansavimą projektams, puoselėjantiems žydų bendruomenę Lietuvoje. Remiantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš Lietuvos valstybės biudžeto į „Geros valios fondą“ pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų