Namo būklė – gyventojų rankose
Daugiabučių, savo būkle panašių į Sodo gatvės, yra ir daugiau, ir jų būklė reikalauja vieningų sprendimų iš gyventojų bendruomenės, neslepia Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Granovienė.
„Jeigu daugiabutis turi paskirtą administratorių, pavyzdžiui, komunalinio ūkio įmonę, reikia atsiminti, kad ji – ne visagalė. Be gyventojų sutikimo administratorius gali atlikti tik darbus, kurie išvardyti Statybos techninio reglamento Pagrindinių darbų sąraše. Į jį, beje, neįeina nei rimtesnis stogo, nei fasado remontas – tokiems darbams, kaip ir renovacijai, reikia gyventojų pritarimo bei lėšų“, – pasakoja savivaldybės darbuotoja.
O tai, primena pašnekovė, pirmiausia reiškia, kad daugiabučio gyventojai turi rasti bendrą kalbą ir susitarti dėl būtino remonto ar atnaujinimo. Šiame procese didelį vaidmenį vaidina ir administratorius. „Namas yra vientisas organizmas ir jį reikia remontuoti kompleksiškai. Net tais atvejais, kai dalis gyventojų ūkiški ir bando „savo pusę“ tvarkyti, kai kada tai gali atsisukti prieš juos pačius, nes kalbama apie bendrojo naudojimo objektus, tokius kaip, pavyzdžiui, daugiabučio sienos. Tad žinoma, kad daugiabučio renovacija yra geresnė išeitis, iškart išsprendžianti daug rimtų problemų. Tą matome ir iš Klaipėdos miesto patirties“, – paaiškina L. Granovienė.
Gresia didžiulės baudos
Statybos įstatyme nustatyta, kad už tinkamą statinio priežiūrą atsakingi naudotojai – t. y. gyventojai. Anot Vilniaus m. savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjo Tauro Varenbergo dažniausiai daugiabučių gyventojai savo pareigas rūpintis namu deleguoja administratoriui, bendrijos pirmininkui arba numato tokį asmenį pagal jungtinės veiklos sutartį. Tuomet atsakomybė, o kartu ir baudos už netinkamą daugiabučio techninę būklę pirmiausia atitenka statinio bendro naudojimo objektų valdytojams. Tuo atveju, jeigu daugiabučio remontui priešinasi gyventojai, valdytojas gali išieškoti iš jų patirtą žalą arba lėšas, kurias skyrė būtiniems daugiabučio remonto darbams.
Daugiabučiai, kurių būklė gali kelti pavojų gyventojams ir aplinkai, dažniausiai savivaldybės specialistų akiratin patenka per patikras, kai tikrinama, ar patalpų valdytojas tinkamai atlieka savo pareigas ir vykdo daugiabučio techninę priežiūrą. Taip pat tokie daugiabučiai gali būti patikrinti per neplanines patikras, gavus gyventojų arba kitų patalpų savininkų skundų.
„Jeigu nustatoma, kad tam tikri daugiabučio konstrukcijų elementai turi galimos avarinės būklės požymių ir gali kelti grėsmę, teikiame privalomą reikalavimą kuo greičiau šiuos defektus šalinti ir imtis laikinų apsaugos priemonių. Jeigu per nustatytą laiką defektai nepašalinami, patalpų valdytojams, jei tai juridinis asmuo, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų įmonė, gresia baudos iki 10 tūkst. eurų“, – pasakoja Vilniaus savivaldybės atstovas, bei suskaičiuoja, kad vien pernai metais Vilniaus savivaldybė pateikė apie 350 privalomų reikalavimų pašalinti statinių defektus, o baudos, skiriamos statinio valdytojams, taip pat nėra retenybė.
Optimistiškai nuteikia renovacijos procesas
Sostinėje, kur daugiausiai daugiabučių, specialistams nerimą dažniausiai kelia namai, esantys Senamiestyje, Šnipiškėse, Naujamiestyje. Nors blokiniai ir plytiniai daugiabučiai, vadinamos „chruščiovkės“ dėl pavojaus aplinkai dėmesį atkreipia rečiau, laikui bėgant tai gali keistis, nes sensta visas namų fondas, be to, jie jau pasižymi kitokiomis problemomis, informacija apie kurias pasiekia ir savivaldybės darbuotojus.
Tiesa, T. Varenbergas atkreipia dėmesį, kad namo būklei didžiausią įtaką turi ne tiek rajonas, kiek gyventojų sąmoningumas ir ryžtas imtis kompleksinio daugiabučio atnaujinimo. „Pastebima, kad gyventojams jaunėjant, kiek įmanoma atnaujinamas ir pats daugiabutis, nes jaunoji karta į savo būstą žiūri kiek kitaip, nebijo imtis veiksmų šalinant trūkumus ir siekia, kad namai ne tik atitiktų visus teisinius, bet ir šiuolaikinio būsto reikalavimus. Žinoma, vis dar yra daugiabučių, kurių gyventojai neišgali tinkamai rūpintis savo būstu. Tačiau bendra tendencija yra pozityvi. Prie to labai prisideda ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimas. Šios programos rezultatų dėka anksčiau ar vėliau daugiabučių fondo būklė pagerės“, – pastebi Vilniaus savivaldybės darbuotojas.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa orientuota ne tik į šildymo sistemos ir karšto vandens atnaujinimą, bet ir į kompleksinį daugiabučio atnaujinimą – tai reiškia, kad tarp privalumų energinio efektyvumo priemonių yra langų keitimas ir balkonų įstiklinimas, stogo atnaujinimas, fasadų apšiltinimas, nuogrindos ir drenažo sutvarkymas. Be to, daugiabučiai, dalyvaudami programoje, gali gauti lengvatinę paskolą ir su energijos taupymu nesusijusioms, bet daugiabučio ilgaamžiškumą pailginančioms ir specifines bėdas sprendžiančioms priemonėms: pavyzdžiui, elektros instaliacijos laiptinėse ir rūsiuose atnaujinimui, vėdinimo sistemų įsirengimui, šalto vandens vamzdynų keitimui. Daugiabučiai, prisijungę prie renovacijos programos tik šiemet, gali gauti ir lengvatinę paskolą laiptinės remontui.
