Svajonė įsigyti būstą su valstybės subsidija kai kam pildosi. Kaune pas tėvus gyvenanti Greta Raižienė su vyru ir dviem vaikais pavasarį planuoja įkurtuves savo name Kauno rajone.
„Turbūt vieni iš pirmųjų teikėme naktį ir gavome po kelių dienų atsakymą, kad mes ją gavome. Mūsų situacijoje mes gavom 25 proc., kadangi turim du mažus vaikus“, – sakė gavusi subsidiją būstui G. Raižienė.
Nuo praėjusio rugsėjo atsiradus galimybei regionuose įsigyti būstą su subsidija, jaunos šeimos daugiausia panoro kurtis prie didmiesčių – Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Kauno rajone iš viso kreipėsi daugiau nei 350, o iš jų subsidija išmokėta 8 šeimoms.
„Vedėm tokią statistiką, mums buvo įdomu, iš tiesų – iš visos Lietuvos. Kauno rajonas yra tikrai labai patraukli vieta, netgi iš paties Kauno miesto ir iš Kauno rajono, ir tikrai iš visos Lietuvos atokiausių rajonų tikrai daug žmonių teikia paraiškas, norėdami įsikurti būtent Kauno rajone“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės atstovė Giedrė Ivonytė.
Jei prie didmiesčių – šimtai, atokiau nuo jų kurtis norinčiųjų – vos viena kita šeima. Pagėgių savivaldybėje kreipėsi 1. O Akmenės rajone kreipėsi 1, subsidiją gavo ir namą įsigijo 1 šeima.
„Tą krepšelį, skirtą jaunoms šeimoms, galima buvo padalinti maždaug bent apskritims. Kaip tarkim, yra 10 apskričių, dabar turim 10 mln., pagal apskrities dydį subsidijai skiriam Šiaulių apskričiai, tarkim, 1,5 mln. Nes, jeigu tu nespėjai per naktį kompiuteryje, aš kiek supratau, ten eilė buvo sudaryta vos ne per 2 valandas, kas greičiau prisėdo prie kompiuterio. Labai keista, kad Vilniaus ir Kauno rajono daugiau negu pusė gyventojų. Tai, ar čia regionas? Čia man didžiulis klausimas“, – kalbėjo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Radviliškyje subsidijas gavo 2 šeimos.
„Kada apsisprendžia, ir jei mes bandome juos sulaikyti ir pasakyti, palaukite, nes dar nėra pinigų, ką tuo momentu jaustumėte patys? Jaustume nežinomybę. Ir kiek reikia laukti? Metus, 2 metus, 3 metus. Jei paleidžiame tokią programą, mes turime duoti maksimaliai pinigų. Labai nedaug. Nuo rugsėjo 1 d. kreipėsi 10 žmonių. Tikrai nedaug. Aš tai tikrai siūlyčiau, kad tai būtų peržiūrėta, pirma – pakankamai būtų pinigų, antra – skatinti lengvatinius kreditus didesnėmis nuolaidomis ten, kur renkasi pagal specialybę, nes tai garantija, kad jie dirbs, garantija, kad jie galės grąžinti paskolą ir taip įsitvirtinti tose vietose“, – sakė Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis teigia, kad šios paramos įstatymo bent jau šiemet keisti neketinama. O svertų pritraukti jaunas šeimas, esą, turi pačios savivaldybės, siūlydamos įvairias ekonomines socialines naudas.
„Papildomos priemonės gali būti visuomet kuriamos ir iš savivaldybių. Nes šeimai reikia ne tiktai stogo. Žmonėms reikia ir darbo, reikia kokybiškų darželių ir mokyklų, reikia sveikatos paslaugų. Tai turim suprasti, kad būstas yra tik viena dalis. Ir savivaldybės tos, kurios nori prisitraukti, kurios turi aktyvias jaunų šeimų bendruomenes, pritraukia jas į sprendimų priėmimą, infrastruktūros plėtrą, paslaugų plėtrą, tenai žmonės ir kraustosi“, – teigė E.Bingelis.
Šiemet pakeistos kai kurios paramos suteikimo administravimo tvarkos – prailgintas terminas nuo 2 iki 3 mėnesių susiderėti su banku dėl paskolos. Žadama stebėti – šeimos labiau perka ar statosi būstus. Tada gali būti svarstoma keisti įstatymą.
Pernai nuo rugsėjo šia valstybės parama pasinaudojo ir įsigijo būstą 116 šeimų. O šiemet turėtų būti dar apie 590 šeimų.
