15min anksčiau jau rašė apie tai, kaip jaunos šeimos bando pasinaudoti parama namo statyboms. Paramą joms valstybė teoriškai siūlo, tačiau bankai nesutinka išduoti paskolos, nes jie neturi ko įkeisti. O jei turėtų – negalėtų pretenduoti į valstybės pinigus.
Apie tai plačiau skaitykite straipsnyje „Pažadais suviliotos jaunos šeimos susidūrė su netikėta kliūtimi – negali gauti paramos“.
Paskola – tik be paramos
Šįkart į redakciją kreipėsi Reda, kuri kartu su vyru Kauno rajone nusprendė pirkti kotedžą. Jo baigtumas – 85 proc., tai reiškia, kad namas pastatytas, bet neįrengtas jo vidus.
„Užpildėme paraišką, gavome pažymą iš savivaldybės, kad mes galime gauti tą 15 proc. lengvatą. Tada kreipėmės į banką ir mums SEB banke pasakė, kad negali duoti nebaigtam namui įsigyti paramos. Turi būti 100 proc. baigtumas, nors apie tai neminima įstatyme, savivaldybė mums irgi neturėjo priekaištų“, – komentavo ji.
„Jie mums siūlo eiti standartiniu keliu. Mes vienaip ar kitaip apsisprendę imti, nes esame padavę ir užstatą, kad rezervuotų mums tą būstą. Jeigu imtume tą paskolą normaliai, viskas būtų gerai, klausimų nekiltų. Jie (banko konsultantai – red.past.) mums sakė, kad iš aukščiau atėjo toks išaiškinimas, kad negalima taikyti, jei namas nepastatytas.
Toks jausmas, kad bankui palikta per didelė erdvė interpretuoti įstatymą, kaip jie nori. Aišku, mes dar ir sąlygų nematėme. Ar nebus dar taip, tos pačios banko sąlygos bus su didesniais procentais?“ – klausė pašnekovė.
SEB: laikomės Atsakingo skolinimosi nuostatų
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė atsisakė komentuoti šį konkretų atvejį dėl konfidencialumo įsipareigojimų ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Tačiau, anot jos, kiekvienas asmuo, besikreipiantis į banką dėl paskolos, yra analizuojamas ir vertinamas individualiai.
„Vertiname kliento finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją (ar klientas turi arba yra turėjęs skolų), turimus kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, – paskolos suteikimo subtilybes aiškino SEB atstovė.
„Nepakankamos pajamos ir prasta kredito istorija – pagrindinės priežastys, kodėl prašoma būsto paskola gali būti nesuteikta“, – aiškina ji.
Be to, I.Dauguvietytės-Daskevičienės teigimu, priklausomai nuo konkretaus statybų projekto, būsto kredito suteikimo procesas gali trukti ilgiau nei suteikiant kreditą jau pastatytam būstui įsigyti.
„Klientas, planuojantis skolintis statyboms, turi turėti suderintą projektą ir statybų leidimą, rangos sutartį, tiksliai įsivertinti namo statybų ir jo įrengimo kaštus, taip pat – ar pavyks per sutartą laikotarpį užbaigti statybas“, – kalba banko atstovė.
„Remiantis šiais nuostatais, kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių pajamų, o įsigyjant būstą su būsto paskola gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau nei 15 proc. įsigyjamo būsto vertės (kainos). Subsidija, valstybės nustatyta tvarka, gali būti panaudota pradinei įmokai padengti“, – teigiama 15min pateiktame komentare.
I.Dauguvietytės-Daskevičienės teigimu, SEB bankas antra savaitė teikia valstybės subsidijuojamus būsto kreditus, skirtus įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Per šį laikotarpį bankas patvirtino 5 paraiškas, o viena iš paskolų paskirta jaunai šeimai, kuri perka namą.
LB: nusiskundimų negavome
Tuo tarp Lietuvos banko (LB) Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. juriskonsultė Justina Tarasevičienė teigia, kad LB nėra gavęs nusiskundimų dėl paskolų, susijusių su subsidijomis, suteikimo.
„Tad nežinodami visų šio konkretaus atvejo aplinkybių, negalime išsamiai pakomentuoti susiklosčiusios situacijos ir norėtume paraginti gyventojus tiesiog kreiptis į Lietuvos banką“, – skatina ji.
Tačiau J.Tarasevičienė atkreipia dėmesį, kad net jei asmeniui ir priklauso subsidija, tai dar nereiškia, kad kredito davėjas jam privalo suteikti paskolą būstui įsigyti arba statyti, nes tokias paskolas jie teikia bendra teisės aktų nustatyta tvarka.
„Kredito davėjai, prieš suteikdami paskolą, privalo įvertinti kredito gavėjų kreditingumą, nustatyti kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto santykį ir pan. Taip pat kredito davėjai, įvertinę individualias aplinkybes, patys sprendžia dėl papildomų paskolos užtikrinimo priemonių. Tad ir suteikiant paskolą su valstybės subsidija kredito davėjai turi atsižvelgti į bendruosius paskolų būstui įsigyti arba statyti suteikimo reikalavimus“, – rašoma 15min pateiktame LB vyr. juriskonsultės komentare.
15min skelbė, kad nuo rugsėjo pirmosios įsigaliojo įstatymas, leidžiantis jaunoms šeimoms kreiptis dėl finansinės paramos būsto įsigijimui. Pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.
Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti ar statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Be to, siūloma sušvelninti reikalavimus jaunoms šeimoms, norinčioms pirkti būstą didesniuose miesteliuose.
BNS skelbė, kad siūloma finansinę paramą skirti ir tuomet, kai jauna šeima įsigyja pirmąjį būstą regione, kur kvadratinio metro vertė yra bent 60 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią vertę visoje Lietuvoje. Dabar ši riba yra 65 proc.
Šiuo metu valstybės subsidijuojamas paskolas pirmajam būstui regionuose jaunoms šeimoms pradžioje teiks du bankai – SEB ir „Swedbank“.