Lietuvoje saulės generuojama energija taip pat jau suvokiama kaip didinanti būsto vertę, o saulės elektrinės nekilnojamojo turto (NT) skelbimuose vis dažniau nurodomos kaip privalumas.
„Individualios saulės elektrinės yra didelis perkamo ar parduodamo NT objekto privalumas, kadangi leidžia turėti itin nedideles išlaidas už elektros energiją, ir ši tendencija ateityje tik ryškės. Be to, dažniausiai žaliaisiais vartotojais tampantys gyventojai savo namams pasirenka ir pranašesnius šildymo būdus, tokius kaip šilumos siurbliai oras-oras, oras-vanduo ar geoterminis šildymas, kurie dar papildomai didina būsto vertę, nes toks būstas tampa itin ekonomiškas, įrengtas žvelgiant į ateities tendencijas“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Technikos ir tiekimo vadovas Kostas Dryžas.
Kuria konkurencinį pranašumą
Būsto vertę gali padidinti net ir mažesnės galios saulės elektrinė, nes vis tiek generuos dalį elektros energijos vartotojo poreikiams patenkinti. Vis dėlto, kuo elektrinė didesnė, tuo labiau ji kels ir namo vertę.
„Didesnė elektrinė reiškia didesnes investicijas, didesnę galią, didesnį sugeneruojamos elektros energijos kiekį bei didesnę galimybę sutaupyti. Be abejo, gali skirtis moduliai bei kita įranga, jos specifikacijos ir garantijos, naudojamos montavimo medžiagos – visi šie smulkūs niuansai taip pat suteikia papildomos vertės saulės elektrinei, o tuo pačiu ir būstui“, – aiškina ekspertas.
Kad saulės elektrinės Lietuvos NT pirkėjų jau yra suvokiamos kaip viena iš esminių būsto pridėtinių verčių, rodo ir vystomų NT projektų patirtys. Vienas tokių – pirmuoju žaliosios energijos NT projektu pajūryje vadinama privati gyvenvietė „Naujasis pajūris“ Šventojoje, kurioje ant visų kotedžų ir namų stogų įrengtos individualios saulės elektrinės.
Pasak Olgos Lapinskės, šio projekto Pardavimų ir rinkodaros sprendimus valdančios įmonės ,,RSM“ vadovės, 50 proc. būstą čia įsigijusių pirkėjų saulės elektrines išskyrė kaip vieną iš projekto pridėtinių verčių.
„Individuali saulės elektrinė gali būti priskiriama prie NT objekto privalumų dėl žalumo, tvarumo ir energinio efektyvumo sinergijos. Tokie būstai pasižymi mažomis išlaikymo sąnaudomis, nes įrengtas elektrinis šildymas, o elektrą generuoja saulės jėgainės. Visa projekto strategija yra orientuota taip, kad iki 70 proc. suvartojamos elektros ir šildymo sąnaudų būtų kompensuojama. NT pirkėjai yra labai skirtingi žmonės, tačiau juos vis dažniau vienija požiūris į inovacijas ir žalius sprendimus“, – pasakoja O.Lapinskė.
Jos teigimu, kaip papildomą privalumą poilsinio NT pirkėjai vertina ir galimybę čia sugeneruojamą elektros energiją perkelti į bet kokį kitą jiems priklausantį būstą bet kurioje Lietuvos vietoje ir suvartoti ją ten arba parduoti.
Nusipirkus – pritaikyti savo poreikiams
Gyventojai sunaudoja skirtingą kiekį elektros, tad Kostas Dryžas sako, jog įsigytame NT objekte esanti saulės elektrinė gali neprigaminti tiek elektros, kiek jos reikia naujiesiems gyventojams. Tokiu atveju patariama pasididinti elektrinės galią, prieš tai įvertinant kelis aspektus.
„Pirmiausia reikia vizualiai įvertinti stogo plotą, ar ant jo dar tilps papildomi saulės moduliai, taip pat pasitelkti šios srities specialistus, kad įvertintų esančios saulės elektrinės specifikacijas: modulių tipą
bei galingumą, inverterio galią. Svarbios ir techninės tinklo galimybės, kurias pasitikrinti galima užpildžius Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) gaminančio vartotojo paraišką“, – komentuoja jis.
Kai įsigytame name yra galingesnė nei reikia elektrinė, tuomet gyventojai dalį sugeneruotos elektros energijos priskiria kitam savo turimam objektui – butui, sodybai. Net ir neturint kito būsto, sugeneruota perteklinė elektra niekur nedingsta. Jei kaupiamojo laikotarpio pabaigoje vartotojas turi didesnę dalį nepanaudotos elektros energijos, ją iš jo nupirks jo pasirinktas nepriklausomas elektros tiekėjas.
„Reikėtų nepamiršti, kad elektros energijos suvartojimai nuolat auga, namuose įrengiami papildomi elektrą naudojantys įrenginiai, tokie kaip rekuperatoriai, oro kondicionieriai, kraunami elektromobiliai, siurbliai robotai, todėl tik laiko klausimas, kada per didelė elektrinė gali tapti per maža. Jau dabar pastebime, kad nemažai vartotojų pakartotinai, nepraėjus nė metams nuo saulės elektrinės įrengimo, kreipiasi dėl jos galios pasididinimo, nes pasikeičia poreikiai“, – tikina „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Kylant elektros kainoms, Lietuvoje imta kalbėti apie tai, kad ant naujų statomų individualių namų saulės elektrinės turėtų būti įrengiamos privalomai. Seimo narių siūlomos įstatymų pataisos nuo 2024-ųjų įpareigotų kiekvieną statantįjį individualų namą įsirengti ne mažesnę nei 5 kilovatų elektrinę. K.Dryžas sako, kad tokia idėja verta pritarimo ir palaikymo.
„Valstybė jau dabar daug daro šioje srityje, skirdama kompensacijas įsirenginėjantiems saulės elektrines, bet norint pasiekti išsikeltų žaliosios energijos tikslų bei apsaugoti gyventojus nuo elektros kainų svyravimų, ši priemonė būtų dar vienas žingsnis pirmyn. Žinoma, tokiu atveju taip pat turėtų būti taikomas dalinio kompensavimo mechanizmas, kad valstybė prisidėtų prie išaugusių gyventojų investicijų“, – svarsto pašnekovas.
