Pasak Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, nuo šiol į Lietuvą galės atvykti ne tik tie užsieniečiai, kurie nuolat gyvena šalyje ar turi jau galiojantį leidimą dirbti, bet ir tie, kurie gaus nacionalines vizas dėl darbo.
„Baltarusiai, ukrainiečiai galės atvykti, jeigu jie gaus nacionalinę vizą darbo pagrindu. Jie turės kreiptis į Lietuvos ambasadą arba į vizų centrus, kurie išdavinėja nacionalines vizas darbo pagrindu“, – BNS sakė E.Gudzinskaitė.
„Palengvinimas yra tas, kad bus galima atvykti su darbo vizomis“, – pridūrė ji.
Sveikatos apsaugos ministro atstovė Lina Bušinskaitė pranešė, kad pasibaigus karantinui darbuotojams iš trečiųjų šalių nebelieka privalomo nurodymo atvykus į Lietuvą izoliuotis 14-ai dienų, saviizoliacija bus rekomendacinio pobūdžio.
Nepaisant to, ji sako, kad jei dėl šios rekomendacijos nepaisymo bus užkrėsti kiti žmonės, jos nesilaikiusiems gali grėsti teisinė atsakomybė.
„Izoliacija bus rekomenduojama atšaukus karantiną, nebeprivaloma“, – BNS sakė L.Bušinskaitė.
„Reikėtų žinoti tai, jei dėl jos nesilaikymo bus užkrėsti kiti ar patirs žalą sveikatai, už tai gali būti pritaikyta administracinė, teisinė atsakomybė. Tad labai rekomenduotume atvykus į Lietuvą laikytis rekomendacijų, o ne skubėti iškart į darbus“, – pabrėžė ji.
E.Gudžinskaitė sako, kad šiuo metu neįmanoma prognozuoti, kiek pasibaigus karantinui į Lietuvą plūstels darbuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos, kuriose epidemiologinė situacija yra gerokai blogesnė nei Baltijos šalyse.
„Ekonominę situaciją reikia vertinti, ar darbdaviai išliko, ar ne, bet jeigu skaičiuotume, kad ekonomika nenukentėjo nuo karantino ir viskas vyksta kaip buvo iki karantino, tai manau, kad tokių užsieniečių bus ne vienas tūkstantis, gali būti 5-8 tūkst., kurie kreipsis dėl nacionalinių vizų“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
Vežėjai didelių trukdžių neturėjo, antplūdžio neprognozuoja
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Mečislovas Atroškevičius sako, kad dėl karantino apribojimų vežėjai didelių problemų įsivežant darbuotojus nepatyrė.
Pasak jo, taip buvo todėl, kad dauguma Lietuvos transporto sektoriuje dirbančių ukrainiečių ir baltarusių turi nuolatinį leidimą gyventi šalyje, todėl jiems buvo leidžiama kirsti sieną.
„Karantino laikotarpiu mes neturėjome didelių apribojimų, mūsų darbuotojams buvo taikomos tam tikros išimtys, laikantis tvarkos. Pas mus atvažiuodavo ir iš Baltarusijos, ir iš Ukrainos – tiesiog tie, kurie turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir darbines vizas, neturėjo problemų dėl atvykimo į Lietuvą“, – BNS sakė M.Atroškevičius.
„Problema gal buvo naujiems, kurie norėjo atvykti, įforminti naujas vizas. Laikinai nedirbo mūsų konsulatai, nepriėminėjo naujų dokumentų. Bet tie, kurie turėjo darbo sutartis, jie atvykdavo į Lietuvą kaip į nuolatinę darbo vietą, tai jiems apribojimai nebuvo taikomi“, – sakė jis.
Anot jo, karantino panaikinimas gali būti aktualus naujai dirbti atvažiuojantiems asmenims, tačiau jų paklausa neturėtų būti labai didelė dėl sulėtėjusios ekonomikos.
„Galbūt naujiems darbuotojams tai aktualu, bet jūs matote, kad rinkoje situacija yra tokia, jog nuolatinis darbuotojų poreikis yra, bet šiuo metu tikrai darbų yra apmažėję. Kol rinka atsistatys, labai didelio poreikio naujiems darbuotojams galbūt ir nebus“, – teigė vežėjų atstovas.
M.Atroškevičius neabejoja, kad jei vis tik bus naujai atvažiuojančių darbuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos, vežėjai visas rizikas suvaldys.
„Mes tikrai gauname rekomendacijas, jas vykdome, platiname savo nariams tuos dalykus“, – pabrėžė jis.
Statybininkai: darbuotojų išvažiavo nedaug
Panaši situacija buvo ir statybų sektoriuje – Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas sako, kad vos paskelbus karantiną, iš šalies išvažiavo tik maža dalis darbuotojų, o tie, kurie turėjo darbo vizas, liko Lietuvoje.
„Tie užsieniečiai, kurie turėjo darbo vizas, dauguma jų liko Lietuvoje, kadangi, matyt, nelengvai gavo vizą ir buvo darbo, tai jie ir dirbo“, – BNS sakė D. Gedvilas.
Pasak jo, daug privačių statybų projektų šiuo metu yra sustabdyta, o įmonės darbo turi tik tuose projektuose, kurie buvo pradėti anksčiau.
Todėl, kaip aiškina D.Gedvilas, kyla rizika, jog iki vasaros pabaigos šiuos projektus įvykdžius ir neatsiradus naujų projektų, šalies statybų sektoriui ne tik kad nereikės naujų darbuotojų, tačiau apskritai atsiras statybininkų perteklius.
„Jeigu naujų projektų neatsiras, tai metų pabaigoje matysime, kad yra statybininkų perteklius Lietuvoje arba tie patys statybininkai emigruos ieškodami darbo Vokietijoje, kuri šiuo metu labai stipriai stimuliuoja savo statybų rinką. Į tą pačią Didžiąją Britanija, nepaisant „Brexito“, vis manome, kad į ją gali dalis išvažiuoti“, – sako asociacijos vadovas.
„Lietuvoje, jeigu nebus kokių konkrečių veiksmų, tai matysime kritimą ir įmonės bijos prisiimti naujų žmonių“, – pridūrė jis.
D Gedvilo teigimu, Lietuvos statybų sektoriuje dirba sąlyginai nedaug darbuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos – visame sektoriuje pernai metų pabaigoje dirbo 100-110 tūkst. žmonių, legaliai dirbantys baltarusiai ir ukrainiečiai sudarė tik apie 2,5 tūkst.
Pasak jo, statybose užtikrinti saugumą yra gana nesunku, kadangi didelė dalis darbo vyksta atvirame ore, o patys statybininkai išmoko karantino pamokas.
„Statybininkai, kad neįsimestų pandemija į darbo kolektyvus, tikrai daro tam tikrus veiksmus, higienos individualios naudojimo priemonės yra dalinamos“, – sakė D. Gedvilas.
„Jeigu kyla kažkokia epidemija tame kolektyve, tai praktiškai sutartis gali būti neįvykdyta, viena ar net keletą sutarčių, tai šito bijo statybininkai ir vadovai skiria nemažai dėmesio, netgi yra įsakymai, kurie draudžia važiuoti visuomeniniu transportu, reikalauja, kad važiuotų atskirais automobiliais“, – teigė jis.
Baltarusija ir Ukraina viruso plitimo kol kas nesuvaldė – ten pastarosiomis dienomis per parą patvirtinama maždaug po 600-700 naujų užsikrėtimo virusu atveju.
