Interaktyvių technologijų kompanijos „Giraffe Visual“ vadovas Mikus Opeltas pasakojo, kad nekilnojamojo turto rinkoje pirmosios virtualią realybę išbandė brokerių agentūros. Tačiau pirmieji jų bandymai naudoti Google Cardboard (kartotinius akinius, kuriuose įstatomas telefonas) nebuvo labai sėkmingi ir galop nepasiteisino.
„Manyta, kad virtuali realybė staiga pavers agentūrą inovatyvia, jaunatviška ir pritrauks daug klientų bei nušluos konkurentus. Taip neatsitiko. Kodėl? Nes žmonės nematė tame vertės, jie nebuvo motyvuojami išbandyti. Jei klientas atėjo pas brokerį, jis jau suinteresuotas pirkti, tai kam jam ta virtuali realybė? Niekas negalvojo apie vertę ir tenorėjo būti inovatyvūs“, – pirmojoje Baltijos šalyse nekilnojamojo turto technologijų konferencijoje „PropTech2017“ kalbėjo „Giraffe Visual“ įkūrėjas ir vadovas.
Tarptautinis potyris spartina pardavimus
Anot jo, virtuali realybė agentūrose pradėjo teisinti viltis atsiradus VR akiniams. Ši technologija ypač pasiteisino vykdant tarptautinius pardavimus ar bandant pritraukti užsienio investuotoją įsikurti naujame biure. „Giraffe Visual“ dirba Didžiojoje Britanijoje, tačiau į juos kreipiasi klientai iš viso pasaulio
„Atsiradus virtualios realybės akiniams agentūros pradėjo taikyti virtualią realybę ir pagreitino pardavimų procesą. Mes turime klientų Londone, kurių klientai yra iš Kinijos, pavyzdžiui, studentai ieškantys būsto, kurie visą reikalingą medžiagą sužino dar neišvykę. Agentūros, su kuriomis mums teko bendrauti, sako, kad virtuali realybė gyvenamojo būsto sektoriuje padeda sandorį sudaryti dvigubai greičiau“, – susirinkusiems pasakojo M.Opeltas.
Tokiu pačiu principu jau dirba ir kaip kurie interjero dizaineriai bei architektai, kurie prašo skaitmenizuoti jų darbus. Tokiu būdu jie gali pristatyti savo darbus ar pasiūlymus klientui, pavyzdžiui, esančiam Katare.
„Šiuo metu kuriami startuoliai, kurie būtent tuo ir užsiima – perkelia turinį į virtualią realybę. Taip vartotojas yra labiau įtraukiamas ir gali padaryti kuo geresnį sprendimą, o dėl to jų pasitenkinimas paslauga kyla“, – sakė jis.
Virtuali realybė padeda įsijausti ir priimti sprendimą
Nekilnojamojo turto rinka, M.Opelto teigimu, gali atrodyti sunkiai suvokiama. Prieš perkant dažnai sunku įvertinti, ar toks buto suplanavimas tinka, ar būtent tokia kambario sienos spalva neerzins. Tokius neigiamus potyrius padeda išgyventi būtent virtualios realybės panaudojimas.
„Naudojant technologiją pirkėjai geriau supranta juos supančią aplinką. Dažnai pastatai dar nebūna pastatyti, todėl geriausias būdas parodyti tai, kas siūloma – simuliuoti. Be to, naudojant virtualią realybę lengviau parduoti, jei klientas gali ją keisti, pavyzdžiui, perstumdyti baldus ar pasirinkti kitą sienų spalvą. Tuomet žmogus pradeda įsivaizduoti, kaip gyvenama bute, ir tai pagreitina pardavimų procesą“, – kalbėjo iš Latvijos kilęs vaikinas.
M.Opelto nuomone, virtuali realybė – tai ne tik akiniai, per kuriuos klientas patiria potyrius, o ateities kartų „prekybvietė“.
„Jaunimas užeis ten, išsirinks ir paskambins. Tai pirma technologija, kuri leidžia simuliuoti fizinę aplinką, dėl to pirkėjas gali lengviau apsispręsti dėl brangaus pirkinio. Virtuali realybė ateityje gali pakeisti nekilnojamojo turto rinką“, – prognozavo jis.
Lietuviai neatsilieka nuo tarptautinių tendencijų
Šią technologiją po truputį įsisavina nekilnojamojo turto plėtotojai visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Šių metų pradžioje nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ pristatė savo virtualią realybę – pirmoji iš šalies plėtotojų į skaitmeną perkėlė statomus namus, suplanuotus projektus.
„Kodėl mes nusprendėme investuoti į virtualią realybę? Nes pas mus visi sandoriai vyksta, galima sakyti, nerealioje realybėje, todėl turime poreikį tai sukurti ir perteikti žmogui. 80 proc. nuomos sandorių ir 90 proc. butų sandorių „Eikoje“ vyksta dar nepastačius namo. Kai būname pastatę namą, būna likę tik keletas laisvų butų. Be to, tradicinės vizualizacijos žmogui palieka abejonę, kaip tai atrodys realybėje“, – susirinkusiems kalbėjo Vilniuje projektus įgyvendinančius įmonės plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Šiuo metu „Eika“ yra skaitmenizavusi atskirus butus, daugiabutį ir komercinį objektą pavadinimu „Live square“, kuriame bendrovė turi ir nuomininkus. Tačiau jis pripažino, kad kol kas ši technologija nėra tas variklis, kuris padeda parduoti daugiau butų.
„Ar tai padeda parduoti daugiau? Turbūt kad taip. Bet kol kas tai nėra būtinybė ir neturint virtualios realybės butai bus parduodami. Nėra taip, kad pritaikę šį sprendimą pradėjom pardavinėti daugiau butų. Bet manome, kad tai yra neišvengiamybė, žmonės nori aiškumo ir ši investicija – ilgalaikė“, – sakė M.Žibūda ir pridūrė, kad tokias išvadas galima bus daryti tik tuomet, kai visi kompanijos projektai bus perkelti į skaitmeną.
Ko trūksta iki virtualios realybės paslaugos proveržio? „Eikos“ plėtros direktoriaus nuomone, pagrindinis iššūkis šiai technologijai šiandien – jos kaina.
„Nuo to momento, kai šie akiniai tampa jūsų gyvenimo dalimi, jūs tampate virtualios realybės dalyvis su visais privalumais ir iššūkiais. Pasaulyje daug kalbų, ar tai perspektyvu, bet mes matome, kad jau dabar ją galime panaudoti nekilnojamojo turto pardavime“, – tikino M.Žibūda.
