Kauno „Žalgirio“ arena – didžiausia daugiafunkcė arena Baltijos šalyse. 39 684,2 kv. m statinys išsiskiria funkcionalumu. Didžioji salė gali būti pertvarkoma taip, kad joje tilptų nuo 2 574 iki 20 000 žmonių. Tačiau grupės SEL koncerte jų susirinko ir daugiau nei 21 000. Kaip teigia arenos atstovai, normos tokios, jog viename kvadratiniame metre gali tilpti po keturis stovinčius koncerto lankytojus – ne daugiau.
Ekskursija pradedama techniniame aukšte – ten, kur nė vienas žiūrovas nėra buvęs, ten, kur slypi visos išmaniosios arenos technologijos. Štai pernai metų pavasarį ant fasado sumontuotas 400 tūkst. eurų atsiėjęs didžiausias Lietuvoje ir vienas didžiausių (320 kv. m – 4 metro aukščio ir 80 metrų ilgio) Europoje interaktyvus LED ekranas, pasak darbuotojų, per metus nė karto taip ir nebuvo sugedęs.
Arenos palubėse renginių metu verda atskiras gyvenimas. Smalsu, iš kur koncerto metu pabyra dirbtinis sniegas ar konfeti? Pasirodo, iš penkių darbuotojų, stovinčių ant techninių tiltelių, rankų – efektas kuriamas mechaniškai, o ne automatizuotai.
Vien arenos salės apšvietimui naudojama 260 šviestuvų. Kiek jų bus įjungta, priklauso nuo renginio tematikos – kompiuteryje paruošti skirtingi apšvietimo scenarijai.
Salę apšviečia 260 šviestuvų
Vien arenos salės apšvietimui naudojama 260 šviestuvų. Kiek jų bus įjungta, priklauso nuo renginio tematikos – kompiuteryje paruošti skirtingi apšvietimo scenarijai. Vienas jų pritaikytas, pvz., ledo ritulio rungtynėms (prireikia sujungti beveik visus šviestuvus), nors tokios jos niekada arenoje nevyko, kitas – krepšinio mačui („Eurolygos“ transliacijų metu į aikštelę nukreipiamos 160 šviestuvų šviesos). Apšvietimo scenarijai keičiami iš vieno kompiuterio. Scenarijus nustato ne tik tai, kurie šviestuvai degs, bet ir konkrečiai kur jie švies, koks bus šviesos ryškumas, intensyvumas, spalva.
Panašios sistemos yra Klaipėdos ir Alytaus arenose, tačiau pagal savo mastą, kompleksiškumą ir sudėtingumą „Žalgirio“ arenai Lietuvoje kol kas niekas prilygti negali.
Pastatų automatika kontroliuoja ir koridorių, laiptinių, tualetų apšvietimą, lauke esančius apšvietimo stulpus bei automobilių stovėjimo aikštelės šviesas. Kaip teigia „Žalgirio“ arenos techninio aptarnavimo vadovas Vilhelmas Motiejūnas, net 70 proc. tiesioginių energijos sąnaudų „suvalgo“ už salės ribų esantys įrenginiai, o ne pats salės apšvietimas.
Aikštelės apšvietimo prožektoriai turi žaliuzes. Jos naudojamos tuomet, kai reikia staiga pritemdyti šviesas renginio metu. Konkretus pavyzdys: daugelis tikriausiai esate buvę „Žalgirio“ rungtynėse. Pradedant pristatinėti krepšininkus, šviesos arenoje pritemsta, baigus – staiga vėl įsižiebia. Jei nebūtų žaliuzių, to padaryti nebūtų įmanoma, nes prožektoriams išsijungti ir atvėsti reikia 10-ties minučių. Tiek pat laiko prireiks jiems vėl įkaisti.
Šimtams šviestuvų – vienas žmogus
Atskirai įrengtos ir evakuacinės šviesos – iš viso arenoje yra 28 evakuaciniai keliai. Anot KNX (KNX – tarptautinis, Europoje dominuojantis, pastatų automatikos ir protingo namo diegimo standartas) eksperto Sauliaus Norvilo, įrengiant milžinišką „Žalgirio“ arenos apšvietimo valdymo sistemą teko pakloti beveik 2 km KNX kabelių. Neskaičiuojant dar atskirai klotų jėgos kabelių, kuriais iki šviestuvų keliauja elektros energija.
Įrengiant milžinišką „Žalgirio“ arenos apšvietimo valdymo sistemą teko pakloti beveik 2 km KNX kabelių.
„Visa ši sudėtinga sistema šviestuvus jungia su KNX vykdančiaisiais elementais bei jėgos skydais, o iš ten visos šviesų valdymo gijos subėga į vieną arenos nervų centrą – valdymo patalpą. Šiuo metu šviesos arenos salėje valdomos kompiuteriu, tačiau panorėjus tą galima daryti, kad ir išmaniuoju telefonu, tiesa, dėl saugumo sumetimų tokio sprendimo atsisakyta. Šimtus atskirų arenos šviestuvų ir apšvietimo konfigūracijų gali valdyti vos vienas žmogus“, – pasakoja prie arenos apšvietimo įrengimo darbavęsis S.Norvilas.
Ir tas vienas žmogus dažniausiai yra vienoje iš ložių įsikūręs vaizdo ir garso technikos inžinierius Gintautas. Demonstruodamas garso sistemos galimybes, jis arenoje užkuria tikrą koncertą – per 52 skirtinga kryptimi nukreiptas kolonėles (visos jos įrengtos palubėje) sklindantis garsas pasiekia 120 decibelų. Įrengti ir 26 garso stiprintuvai.
Sporto renginius „Žalgirio“ arena yra pasiruošusi aptarnauti visiškai. O štai koncertų metu trupės pačios atsiveža galingesnes sistemas, kurias valdo ir prižiūri kartu atvykę dešimtys darbuotojų. Tad neretai koncertų metų garsas peržengia ir 120 decibelų.
„Kompiuteriais valdome tris stacionarias kameras-robotus. Jomis fiksuojamas vaizdas gali būti įrašinėjamas vienu metu. Sudaroma galimybė parodyti pakartojimus, tačiau svarbių krepšinio mačų metu arenoje tai yra uždrausta daryti. Kodėl? Kad nesukeltų bereikalingų aistrų tarp sirgalių. Tokios taisyklės. Veikiame kartu su tiesioginę transliaciją vykdančiais asmenimis: „paskoliname“ jiems savo užfiksuotus vaizdus, jie mums „skolina“ savuosius. Taip pat esame tie, kurie stacionariomis kameromis atrenkame, pvz., poreles bučinių žaidimui“, – šyptelėjo Gintautas.
Apsaugotas nuo „beprotybės“
„KNX sistemos bet kada gali būti išplėsta prie jos lengvai prijungiant naujas apšvietimo (ar kitos sistemos) dalis, net jeigu jos būtų naujame pastate ar priestate. Nebūtinai atskiros dalys turi būti jungiamos kabeliais – valdymo sistema gali veikti IP tinklų pagrindu, t. y. ją galima įmanoma nuotoliniu būdu“, – pasakoja ekspertas.
Dar vienas KNX sistemos, pagal kurią pasaulyje dirba apie 400 pastatų automatikos kompanijų, privalumas – nors sistema valdoma iš vienos vietos, tačiau techniškai kiekviena funkcija yra atskiras nedidelis įrenginys, todėl jei, tarkime, viena šviestuvų linija, išeis iš rikiuotės, likusi sistemos dalis veiks kaip veikusi.
„Pagal KNX standartus įrengta bei valdoma arena, kaip ir bet koks kitas protingas pastatas ar namas, negali „išprotėti“, nes vieno viską sprendžiančio valdymo centro tiesiog nėra“, – S.Norvilas.
„Žalgirio“ arena – išskirtinė. Ji gyva. Štai „Siemens“ arenoje po renginio lieka tik du žmonės, o „Žalgirio“ arenoje – 8 000 kv. m komercinio ploto, kuris veikia ištisą dieną. Žadame greitu metu įrengti elektromobilių įkrovimo kolonėles bei ant 13 000 kv. m užimančio arenos stogo įrengti saulės baterijas“, – priduria V.Motiejūnas.
Iš arenų – į individualius namus
„Jung Vilnius“ technikos direktorius Artūras Kriukovas teigia, kad arenoje esantis valdymas – universalus ir gali būti naudojamas bet kuriame kitame komerciniame ar individualiame name.
„Šviestuvų individualiame name, žinoma, bus mažiau nei arenoje, tačiau prie sistemos galima prijungti šildymo, vėdinimo, žaliuzių, langų, garažo, apsaugos sistemas, – netgi stiklo pralaidumo šviesai valdymą, t. y. jūs pats spręsite ar iš lauko būsite matomi vakare, kai namie bus uždegtos šviesos, ar ne, o jei matysitės, tai kokiu ryškumu.
Pastatų automatikos valdymo būdų yra daug ir jų parinkimas labiausiai priklauso nuo sistemos. Pavyzdžiui, arenoje įrengtas toks, koks patogiausias valdyti daugiafunkcio statinio šviesas. Tuo tarpu gyvenamojo namo valdymui užtenka ir planšetės ar sienoje įmontuoto monitoriaus, televizoriaus ar tiesiog išmaniojo telefono“, – pasakoja A.Kriukovas.
Pastato „nervų sistema“ atsako bemaž už visas pastato funkcijas, o jos veikimo galimybes riboja ne techninės galimybės, o tik žmogaus fantazija bei poreikių ribos.
Pašnekovo teigimu, pagal tai, kaip sparčiai pastatų automatika populiarėja visame pasaulyje, galima numatyti, kad jau po dešimtmečio ar poros protingas namas jau niekam nebebus naujiena, mat didėjantis tokių sistemų populiarumas pastoviai mažina kainas ir kartu dar labiau didina jų prieinamumą bei populiarumą.
Ekskursijos dalyviams buvo suteikta galimybė žvilgterėti ir į privačią Kauno „Žalgirio“ treniruočių erdvę: aikštelę, treniruoklių salę.
