Aišku, yra darbų, kuriuos geriau atlikti vienu ar kitu metu, tačiau pastatų modernizavimas vyksta ir vasarą, ir žiemą. Be to, anot E.Petrausko, esant dabartinėms technologijoms, net ir vadinamus vasaros darbus turint pakankamai laiko ir lėšų galima atlikti žiemą.
Ir vasarą, ir žiemą
E.Petrauskas teigė, kad nėra sezono per kurį būstų modernizavimo darbai būtų visiškai nutraukti. „Aišku, žiema nėra itin rekomenduotina atlikti vadinamus drėgnus darbus, pavyzdžiui, mūryti ar betonuoti. Tačiau galima sakyti, kad dabar jau daug kas priklauso nuo finansinių galimybių. Yra cheminių medžiagų, kurios vieną ar kitą procesą pagreitina. Įmanoma atsivežti netgi šiltą betoną, taigi – dabar jau kalbame apie pinigų ir laiko klausimą“, – pasakojo laikinai einantis pareigas Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
BETA atstovas teigė, kad yra darbų, kuriuos žiemą netgi geriau atlikti nei rudenį. Pavyzdžiui, norint atlikti stogo remonto darbus, juk lengviau nusikasti sniegą ir dirbti nei plušti lyjant lietui. „Ir langus galima statyti žiemą, tam yra specialiai pritaikytos putos apšiltinimui, taigi – jokių kliūčių. Neatmesčiau ir vėdinamojo fasado atnaujinimo darbų vadinamuoju šaltuoju sezonu. Taigi tam, kad pastato modernizavimo darbai žiemą negalimi, tikrai nepritarčiau“, – pridūrė jis.
Antra vertus, anot E.Petrausko, kai kalbame apie tai, kad kone viską galima atlikti bet kuriuo sezonu, nereiškia, kad būtinai taip daryti reikia. „Vis dėlto geriausia viską susiplanuoti ir atlikti darbus tada, kai jiems tinkamiausias metas. Dabar kalbu apie pastato šildymo sistemos atnaujinimą. Šis klausimas jau sunkesnis. Tam reikia atjungti šildymo sistemą, o žiemą ar tai padarysi?“ – retoriškai klausė Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas. Kitaip tariant, vasarą gali daryti viską, o žiemą – su mažoms išimtimis, pridūrė E.Petrauskas.
Nemačiau dar nė vieno atnaujinto pastato, kuris nepateisintų lūkesčių.
Visi modernizuoti namai – efektyvūs
E.Petrauskas teigė, kad bene gajausias mitas, susijęs su pastatų modernizavimu – kad atnaujintas pastastas vis dėlto gali būti energiškai neefektyvus. „Nemačiau dar nė vieno atnaujinto pastato, kuris nepateisintų lūkesčių. Visi jie tampa taupūs. Kitaip tariant, šiluminiu požiūriu visi jie geri“, – tikino laikinai einantis pareigas Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
BETA atstovas neslėpė, kad pasitaiko, jog atsilupa dažai ar pasimato kitų kosmetinių darbų trūkumų, tačiau šilumos taupymui, anot E.Petrausko, įtakos tai neturi. „Tai, kad modernizuoti pastatai po atnaujinimo darbų netaupo šilumos, yra bene didžiausias mitas, kurį esu girdėjęs kalbant apskritai apie būstų atnaujinimą“, – tikino E.Petrauskas.
Aplinkos ministerija primena, kaip svarbu rūpintis pastatų energinio efekyvumo didinimu. Gyvendami energiškai efektyviuose būstuose gyventojai ne tik taupo savo lėšas, bet ir rūpinasi gamta. Mažo energinio efektyvumo būstamas sunaudojama kur kas daugiau gamtinių išteklių, be to, eksploatuojant namus, pro kurių plyšius vėjais leidžiama šiluma, prisidedama prie klimato atšilimo.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
