Leistinos triukšmo normos
Leistinas triukšmo normas nustato tarptautiniai standartai, o mes trokštame, kad jo būtų kuo mažiau. Triukšmas skirstomas į dvi grupes: struktūriniai garsai ir oro virpesiai. Be to, jis turi fizikinį bangos pavidalą; o kur yra bangos, ten yra ir jų dažnis. Tai reiškia, kad yra aukšti, vidutiniai ir žemi garso virpesiai. Kiekviena dažnių grupė turi savo sklidimo specifiką ir su jomis kovojama skirtingai. Didžiausias leistinas normas galime nusakyti dviem parametrais: Rw ne daugiau nei 43–50dBA, o Lw – ne daugiau nei 60dBA.
Čia Rw nusako oru sklindančių buitinio triukšmo bangų (100–3150 hercų) sulaikymo charakteristiką. O Lw – triukšmo kiekį, nustatomą smūgiais sukeliant jį ant perdangos, o triukšmą matuojant po ja. Lw reikšmė apibūdina struktūrinio triukšmo kiekį. Be to, kalbant apie triukšmo suvaldymą, reikėtų žinoti, kad statybinės ir apdailos medžiagos turi savo parametrą Aw (nuo 0 iki 1), kuris apibūdina gebėjimą sugerti garsą. Kuo didesnis Aw, tuo geresnės akustinės savybės.
Iš kur ir kaip ateina garsas?
Norint nugalėti priešą, reikia jį gerai pažinti. Dar kartą atkreipkime dėmesį į fizikinę garso kilmę – bangavimas arba virpesiai. Oro virpesiai ar konstrukcijos vibracija gali nesunkiai persiduoti sienų ar lubų plokštumomis, kurios vėl suvirpina orą patalpos viduje. Būtent tai ir girdime savo ausimis. Svarbu nutraukti šią bangų sklidimo grandinę. Tam naudojamos bangas sugeriančios garso izoliacinės medžiagos. Virpėdama konstrukcija, kuri be izoliacijos kietai jungiasi su kita detale ar plokštuma, paverčia ją garso šaltiniu. Virpinantis orą žmogaus balsas nesunkiai suvirpina neizoliuotą pertvarą, kuri savo judesius perduoda į lubas, o kaimynas virš mūsų girdi viską, apie ką mes kalbame.
Pagrindiniai garso izoliacijos principai
Vietinė (lokali) garso izoliacija – neveiksminga. Tai reiškia, kad garso savybės, kurias aptarėme anksčiau, nenugalimos izoliuojant vieną sieną. Galvoti reikia apie visumą: lubų, sienų, grindų izoliaciją.
Standžiai tvirtinti negalima. Pagrindinės bangų perdavimo vietos – tvirtinimo elementai. Nesvarbu, kad mes numatėme atskirą pakabinamų lubų karkasą ar pastatėme pertvarą ant grindų. Jeigu visa tai jungiasi kietai be tarpinių, ar susukami varžtai į sieną, garso izoliacija pagerėja labai nedaug, o išlaidų patiriame dvigubai. Viską tvirtinkite tik specialiomis garso izoliacinėmis tarpinėmis.
Garso izoliacijai labai svarbus hermetiškumas. Prieš uždengdami sienas, patikrinkite, ar nėra plyšių, o radę juos užpildykite silikonu ar akrilu. Jeigu durų apačioje yra 1,5 cm plyšys, tai Rw rodiklis pablogėja 5–9dB.
Kaip izoliuojamos sienos?
Kovoje su triukšmu svarbu sukurti nevienalytę konstrukciją iš skirtingo tankio medžiagų. Šis sumuštinis neleidžia garso bangoms sukurti rezonanso efekto sienoje. Jeigu prie plytinės pertvaros, per tarpines ar atitraukus, bus pastatyta dar viena izoliuota nuo grindų pertvara, o tarpsienis užpildytas vata, bus nevienalytė sienos konstrukcija. Vienais dažniais virpanti siena perduos juos į vatą, kuri juos „užgesins“, o gipso kartono paviršius ar akustinė plokštė visai nevibruos. Svarbu kovoti ir su triukšmu patalpos viduje, t.y. neleisti plokštumoms atspindėti garso, nes galime pasijusti kaip statinėje. Aido efektą naikina tapetai ir audiniai nelygiu ar porėtu paviršiumi. Kiliminė danga ant grindų, minkšti baldai, užuolaidos taip pat puikiai sugeria garso bangas.
Po lubų perdanga galime įrengti akustines lubas. Tai yra specialios garsą sugeriančios plokštės, kurių nevienalytė porėta ar plaušuota paviršiaus apdaila ir konstrukcija kone sugeria garso bangas. Efektyviausias būdas kovoti su triukšmu iš viršaus – susitarti su kaimynais dėl grindų izoliacijos įrengimo po jų grindimis. Po plaukiojančiomis grindimis turi būti klojamas garso izoliacijos sluoksnis. Kuo daugiau bendradarbiausite su kaimynais, tuo mažiau teks kariauti savo teritorijoje.
