Šildymo kainos kanda ir provincijoje
„Mūsų namui daugiau nei 30 metų. Nors jame tik 20 butų, pats namo plotas – gana didelis. Tačiau rangovai dalyvauti mūsų modernizacijos konkurse kažkodėl nepuolė“, – sako N. Laumenienė.
Nors namas didesnių problemų neturėjo, gyvenimą jame visiems apkartindavo šildymo kainos: „Jau kelerius metus už šildymą mokėjome labai daug ir vis tiek namuose sėdėjome sustirę. Galiausiai supykome ir nusprendėme modernizuotis, nes teko girdėti iš žmonių, gyvenančių jau atnaujintuose namuose, kad sutaupyti išeina tikrai nemažai.“
Pašnekovė atsimena, jog pirmą kartą mintis atnaujinti būstą kilo 2013 m. Tačiau atnaujinimo darbai prasidėjo tik šiemet: „Niekaip negalėjome nusipirkti rangovų, niekas į mūsų konkursą neatsiliepdavo. Nežinau, kodėl taip išėjo, bet spėčiau, jog statybininkams keliami labai aukšti reikalavimai ir tai šiek tiek lėtina procesą. Darbus pagaliau nusipirkome pernai ir esame labai patenkinti rangovais. Štai neseniai keitė senus langus, dirbo labai tvarkingai ir gražiai.“
Modernizacijos centre – šildymo sistema
Nesiblaškėme, įtraukėme tik tai, ko reikia. Net balkonų nestiklinome, jie geros būklės, tad apšiltinsime juos, ir viskas“, – pasakoja N. Laumenienė.
Kadangi nuo pat pradžių namo gyventojai gerai žinojo didžiausią savo būsto bėdą, susijusią su šildymo sistema, jai ir teikė daugiausia dėmesio rengdami investicijų planą: „Nesiblaškėme, įtraukėme tik tai, ko reikia. Net balkonų nestiklinome, jie geros būklės, tad apšiltinsime juos, ir viskas“, – pasakoja N. Laumenienė.
Šypsodamasi pašnekovė pastebi, kad net atsisakius „prabangesnių“ energinio efektyvumo priemonių, namo modernizacijos suma siekė maždaug apie milijoną litų: „Tai čia jau labai dideli pinigai, ir tokią sumą pamačius, jokių svajonių nei apie lodžijas, nei apie kanalizacijos keitimą nebeliko. Šiaip mes tą namuką pasitvarkydavome ir savo jėgoms, tik labai nesinorėjo metų metais kaupti tą sumą, reikalingą modernizacijai. Todėl dabar mums labai pagelbėjo valstybės parama.“
Moteris sako, jog iš arčiau apžiūrėti jau modernizuotų daugiabučių nei į netoli esančius Kėdainius, nei kitur nekeliavo: „Šiais laikais labai pagelbėja internetas ir spauda. Galima viską pasiskaityti, pasižiūrėti ir pačiam nereikia niekur eiti. Be to, daugelio kaimynų giminaičiai gyvena jau atnaujintuose namuose, tad klausėme, kokie jų atsiliepimai. Jie buvo geri. O štai spaudoje pasirodo visokių istorijų. Tai turėjo įtakos ir mūsų gyventojams. Juk žmogus toks jau yra – geriausiai įsimena tai, kas bloga.“
Subruzdo kaimynai
Pasiteiravus, ar ir kiti Vainotiškių kaimo daugiabučiai užsikrėtė modernizacijos iniciatyva, N. Laumenienė atkreipia dėmesį, jog kol kas – ne, tačiau pati idėja jiems patraukli:
„Kartais išgirstu, kad kuris gyventojas iš tų kitų namų sako – „O, norėčiau, kad ir mūsų namą modernizuotų“. Raginčiau visus panašiai galvojančius nedelsti – 35 proc. valstybės parama nėra mažai, be to – bankuose kreditų išdavimo sąlygos labai neblogos. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą. Net jei vėliau gyvenime kas nors atsitiks ir pasidarysi socialiai remtinas, bus pritaikytos įvairios lengvatos. Tai ko gi neatsinaujinti?“
