2017 m. vasarą visuomenei pristatytoje pirmojoje valstybės nekilnojamojo turto ataskaitoje pažymima, kad valstybė valdo 28 071 objektą, kurio plotas sudaro daugiau nei 10 mln. kv. m. Šio turto apskaitoma vertė viršija 3 milijardus eurų, o kasmet jo išlaikymui skiriama beveik 180 mln. Eur. Šiandien ,remiantis pateikta ataskaita, ženkli dalis valstybės nekilnojamojo turto valdoma neefektyviai – pavyzdžiui, 8 iš 14 ministerijų viršija nustatytus išlaikymo ir ploto vienam darbuotojui rodiklius.
„Daug diskutuojama viešoje erdvėje, kur turime iškelti valstybės institucijas, kad jų išlaikymo išlaidos būtų mažesnės. Visgi šis klausimas nėra teisingas – turime sukurti sistemą, kuri skatintų institucijas ieškoti būdų taupyti mokesčių mokėtojų pinigus jau dabar ir lygiagrečiai spręsti ilgalaikius klausimus apie valdžios institucijų konsolidavimą. Dabar institucijos panaudos ir patikėjimo teise disponuodamos turtu gali sau leisti naudoti jį neefektyviai, nes už perteklinį ir dažnai nereikalingą nekilnojamąjį turtą joms mokėti nereikia“, – sako „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.
Teisininkai pastebi, jog viena iš pagrindinių problemų, trukdančių vystyti centralizuotą valstybės NT valdymą, yra tai, kad institucijos nėra pasirengusios, ar, paprasčiausiai, nenori dalyvauti šioje reformoje.
„Mūsų vertinimu, pagrindinė šios problemos priežastis yra esamas teisinis reguliavimas, kuris nepateikia aiškios valstybės strateginės krypties ar imperatyvių teisės normų, įpareigojančių valstybės NT valdytojus dalyvauti reformoje. Būtent teisinis neapibrėžtumas ir „galimybė pasirinkti“ dalyvauti reformoje, ar ne, lemia institucijų vangumą ir norą išlaikyti status quo“, – teigia advokatų kontoros „Cobalt“ partnerė, Nekilnojamo turto ir infrastruktūros departamento vadovė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė.
Kasmetinė konferencija „Efektyvus valstybės turto valdymas“, skirta aptarti valstybės turto valdymo efektyvumo iššūkius. Į konferenciją galima užsiregistruoti čia.