KPD pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį ryte posėdyje svarstė Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, vienuolyno ir ligoninės komplekso duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo klausimą.
Tai jau antras bandymas teritorijai pritaikyti didesnę apsaugą. Liepą vykusiame posėdyje nuspręsta klausimo nagrinėjimą nukelti iki rudens, nes Tarybai pritrūko istorinio pagrindimo. Apie tai plačiau skaitykite čia.
KPD vertinimo taryba siūlė Lukiškių Dominikonų vienuolyno statinių ansamblį papildyti naujomis dalimis, kurios šiuo metu yra Šv.Jokūbo ligoninės pastatų komplekso dalys, patikslinti ansamblio teritorijos ribas bei joms suteikti ne žemesnį kaip regioninio reikšmingumo lygmenį. Taip pat siūlyta ansambliui apibrėžti privalomą apsaugos zoną.
Tam po posėdžio Taryba pritarė.
Ginčai kilo dėl teritorijos sujungimo ir kapinių
Antradienį kalbėjusi Kultūros paveldo centro Duomenų apskaitos skyriaus Urbanizuotų vietovių poskyrio vedėja Violeta Bruzgelevičiūtė savo pristatymą papildė istoriniais ir archeologiniais tyrimais, atliktais 2018 metais. Jie nebuvo minimi per pirmą kartą vykusį Tarybos posėdį.
Posėdyje kalbėję Tarybos nariai teigė, kad ligoninė, teritorijoje esantis vienuolynas ir bažnyčia yra tarpusavyje susiję. Dėl šios priežasties kompleksas turėtų būti sujungtas.
„Nebūtų bažnyčios ir vienuolyno komplekso, šioje vietoje nebūtų atsiradusi ligoninė“, – kalbėjo KPD vertinimo tarybos narė.
Tačiau ne visi pritarė šiai minčiai. Vienas iš narių tvirtino, kad ligoninės, vienuolyno ir bažnyčios kompleksai yra atskiri kompleksai, todėl juos reikėtų vertinti atskirai.
Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas ir žinomas paveldosaugininkas Romas Pakalnis atkreipė dėmesį į teritorijos viduryje buvusias kapines. Esą būtent jos ir jungia kompleksą.
Advokatai bandė užginčyti sprendimą
„Lords LB Asset Management“ antrinė bendrovė „Orkela“, kuri teritorijoje ketina įgyvendinti projektą, Tarybai pateikė pastabą, kad ligoninės sujungimas su bažnyčia prieštarautų istoriniams dokumentams, esą ligoninė buvo daugiau nei 200 metų pasaulietinė.
„Orkelai“ atstovaujanti advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Aušra Mudėnaitė posėdyje prašė patikslinti senųjų kapinių vietą ir kapus.
„Gal galite patikslinti, kas konkrečiai pagrindžia, kad Jokūbo ligoninės teritorijoje egzistuoja kapai, kaip realybės objektas? <...> Pavienių palaidojimų yra, kas yra visai kita negu kapai. O vertingųjų savybių akte yra nurodyti kapai. Mūsų požiūriu, aktas nėra tikslus ir jį reikėtų patikslinti. Mūsų manymu, aktas ir archeologinės ataskaitos nesutampa“, – posėdyje kalbėjo advokatė.
Viena iš vertinimo tarybos narių ginčijo, kad kapinės, nors dabar nebeegzistuoja, vis tiek ten buvusios.
„Orkelai“ taip pat atstovaujantis kontoros „Valiūnas Ellex“ advokatas Evaldas Klimas klausė, kodėl 2001 metais Kultūros paveldo centras teigė, kad ligoninės pastatai nebus siūlomi įrašyti į registrą. Kultūros paveldo centro direktoriaus Virgilijaus Kačinsko teigimu, po kelerių metų pasikeitė Kultūros paveldo įstatymas ir Vertinimo taryba šiuo metu tiesiog jį vykdo.
E.Klimui perklausus, kodėl 2015 metais, kuomet buvo tikslinamos komplekso vertingosios savybės, nebuvo išplėsta teritorija ir ligoninės pastatas neįtrauktas į bendrą kompleksą, V.Kačinskas negalėjo į šį klausimą atsakyti.
Ketino visuomenei pristatyti projektą
Pasak A.Mudėnaitės, „Orkela“ ketino visuomenei pristatyti pirmuosius projektinius pasiūlymus po poros savaičių. Be to, sprendimą tikslinti vertingąsias savybes ji pavadino politiniu.
„Šis posėdis surengtas iki projektinių pasiūlymų viešinimo ir pristatymo visuomenei, kurio metu plėtotojas ketina paaiškinti, ką jis galėtų saugoti savo lėšomis. Jeigu būtų priimtas sprendimas keisti registrų duomenis, parodyti nebeliktų ko. Valstybė mums siųstų signalą, kad nenorime net pažiūrėti, ką mums gali parodyti verslininkai“, – kalbėjo ji.
Advokatės teigimu, plėtotojas nori tęsti plėtrą pagal tokią tvarką, kuri galiojo įsigijus sklypą.
R.Pakalnis: klausimas svarstomas per vėlai
Tarybai pirmininkavęs R.Pakalnis dar kartą pastebėjo, kad pagrindinė šio klausimo problema, kad Vertinimo taryba klausimą pradėjo nagrinėti per vėlai, tuomet, kai statytojai suplanavo teritorijoje statyti biurus ir viešbutį.
„Turėjo būti anksčiau pateikta medžiaga, kokią dabar girdime. Po to pasidaro, kad traukinys važiuoja, o mes einame pėsti. Organizaciniai dalykai netobulai išspręsti. Mes vėluojame, tai ne pirmas atvejis. Mes papuolame į spąstus, atrodo, kad kenkiame vystytojui, o kita pusė, sako, kad kenkiame paveldui, nes nenurodėme paveldo sąlygų“, – posėdyje kalbėjo jis.
Pasak A.Mūdėnaitės, šis sprendimas užkirs kelią toliau teritorijoje plėtoti projektą ir pirmiausia pristatyti statytojų planus. Be to, jos nuomone, šis Tarybos sprendimas nustatė papildomus draudimus įgyvendinti teritorijoje projektą. Tačiau Tarybos nariai ginčijo, kad klausimas keliamas ne prieš bendrovę, o ginant viešąjį interesą
„Mes neturime jokių įgaliojimų svarstyti būsimą teritorijos raidą. Mes kalbame tik apie tai, kas yra vertinga“, – teigė R.Pakalnis.
V.Kačinskas: sprendimas nereiškia, kad statyba uždrausta
Pasak V.Kačinsko, šis Vertinimo tarybos sprendimas reiškia tai, kad kompleksu galima laikyti ne tik aukščiausio lygmens apsaugą turinčius statinius, bet ir žemesnės apsaugos.
„Tai reiškia, kad istoriškai susiformavę kompleksai, jų dalys arba kitos toje teritorijoje esančios vertingosios savybės yra viena nedaloma dalis ir turi būti įteisinta kaip vienas kompleksas su daugeliu kitų skirtingo reikšmingumo objektų. Kompleksą gali sudaryti ne tik aukščiausio, nacionalinio, lygmens bažnyčia, vienuolynas, kurie turi išskirtinę savo vertę, bet ir daug žemesnės vertės pastatai, kadangi jie sudaro visą visumą. O šiuo sprendimu visas Jokūbo ligoninės kompleksas ir ansamblis yra pripažinta kaip vientisa visuma. Paveldosaugos požiūriu, tai yra labai sveikintinas sprendimas“, – po sprendimo žurnalistams sakė jis.
V.Kačinsko teigimu, dabar šio Tarybos sprendimo duomenys turi būti sukelti į Kultūros vertybių registrą ir jiems tarpus viešais, jie įsigalios.
„Tuomet reikės spręsti, kokie vystytojų pasiūlymai ir ar jie pažeidžia dabar nustatytas vertingąsias savybes, ar ne. Kiekvienu konkrečiu atveju reikės priimti sprendimą derinant projektinius pasiūlymus ar darbo projektą, ką ten galima ar negalima daryti“, – aiškino jis.
Tiesa, V.Kačinskas patikslino, kad statyba teritorijoje nėra uždrausta.
Savivaldybė KPD veiksmams nepritaria
Sostinės savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras BNS vasarą sakė, kad departamento planai prasilenkia su įstatymais.
„Departamentas neinformavo savivaldybės apie konkrečius planus tikslinti ligoninės komplekso vertingąsias savybes. Įstatyme parašyta, kad vertingųjų savybių nustatymas atliekamas tyrimų pagrindu. Istoriškai Šv. Jokūbo ligoninė nuo XIX amžiaus pradžios buvo pasaulietinė ir nepriklausė Lukiškių dominikonų vienuolynui, buvo atskira valda, todėl toks departamento ketinimas sujungti ligoninę ir vienuolyną prieštarauja įstatymui. Juo labiau kad ir archeologiniai tyrimai nebaigti ir jų ataskaitų dar nėra“, – BNS teigė jis.
Planuoja viešbutį ir biurus
Buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas planuoja plėtoti viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą. Jį plėtotoja paviešino kovo viduryje, po Kultūros paveldo departamento ir sostinės savivaldybės išsakytos kritikos dėl projekto pristatymo visuomenei.
Gegužę projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba pareiškė, kad jo architektūra nėra pakankamai kokybiška ir rekomendavo projektą keisti. Architektų vertinimu, projektas negali būti realizuojamas dėl kilusio visuomenės pasipriešinimo.
Balandį Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kad statybos leidimas plėtrai teritorijoje būtų išduodamas pakoregavus projektą, atsižvelgus į ekspertų išvadas bei surengus viešą pristatymą visuomenei.
Įmonė šiek tiek patobulino projektą, pagal kurį buvo šiek tiek sumažintas viešbučio ir biurų pastatų plotas, labiau atvertas vaizdas į Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią.
Į projektą, kurį įgyvendinti tikimasi iki 2020 metų vidurio, fondas ketina investuoti 45 mln. eurų.
