Bene pačios gražiausios Vilniaus vietos – Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose. Daugėja ir čia namus statančių gyventojų.
Deja, nemažai savininkų savo valdas yra išplėtę valstybinės žemės sąskaita. Štai Rasų gatvėje, pasak tikrintojų, kone visi gyventojai prisidūrę po lopinėlį, vieni – arą, kitą, o kai kurie – dešimt ar daugiau. Prie vieno iš namų – sodas, jame kai kurie statiniai pastatyti ant valstybės žemės. Skaičiuojama, kad savavališkai gali būti užimta apie 17 arų žemės. Tačiau žemėtvarkininkams nepavyko patekti į teritoriją ir patikslinti ploto, nors savininkui esą buvo pranešta.
„Šeimininkas buvo įspėtas, kad vyks patikrinimas šiandien. Pamatęs mus ir žinodamas, kad yra padaręs neteisėtą veiką, užėmęs valstybės žemę, neįsileidžia į vidų. Tad tarnyba jį dar kartą įspės apie tai ir, jeigu neįsileis, trečią kartą vyksime su policija“, – aiškina laikinasis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Marius Buja.
Kitas šios gatvės gyventojas, ant valstybės žemės palikęs laikiną statinį, tikino negavęs pranešimo apie numatomą patikrinimą.
„Statybininkai paliko vagonėlį, tai stovi, bet pašalinsime. Ten ir kelių arų nėra, tik kampelis užimtas“, – aiškinasi Rasų gatvės gyventojas Antanas Markevičius.
Žemės tarnyba, nuo liepos patikrinusi 50 sklypų Vilniaus Verkių ir Pavilnių parkuose, nustatė 27 pažeidimus, daugiausiai – neteisėtai užimta valstybės žemė.
Pavyzdžiui, Antakalnyje, kur žemės aro rinkos kaina gali siekti 20 ar 30 tūkst. eurų, stebina godumas. Žolyno gatvėje vieno namo savininkai užėmę net 21 arą valstybės žemės. Lyglaukių gatvėje – 17, Filaretų gatvėje –15 arų.
Iki metų pabaigos Vilniaus parkuose numatoma patikrinti 240 sklypų.
„Mes gaudysime ir bausime tokius pažeidėjus, iš pradžių bandysime administracinėmis priemonėmis, o vėliau ir griežtesnių priemonių imsimės, jei žmonės nepripažins savo klaidų ir žemės užgrobimo fakto. Nugriauti namą būtų neracionalu, tačiau tam tikros sankcijos turi būti privalomai taikomos, ir pažeidėjai turi būti baudžiami“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Danielius Kuprys.
Pasak tarnybos vadovo, neretai pažeidėjai sumoka palyginti nedideles baudas ir toliau naudojasi užimta žeme.
Už savavališką žemės užėmimą taikomos baudos nuo maždaug 300 iki 600 eurų, o jei po įspėjimo vengiama grąžinti užimtą turtą, baudos dvigubinamos. Žemės ūkio ministrė Seimui pateikė siūlymus kaimo vietovėse baudas didinti du kartus, o už žemės grobimą miesto ir saugomose teritorijose – penkis kartus.