Šiuo metu prieš 16 metų sudarytos sutartys yra peržiūrimos, kaip teigia Vilniaus savivaldybė, „tik todėl, kad daugumos jų terminai eina į pabaigą“.
Nuoma brangs
Tačiau kai kuriems amatininkams šie peržiūrėjimai gali atnešti ne pačius maloniausius pokyčius. Savivaldybės teigimu, sutartys buvo sudarytos už 10-20 kartų mažesnę kainą, nei kainuoja analogiškų patalpų nuoma tose pačiose Senamiesčio gatvėse.
„Per 16 metų savivaldybė teikė neatlygintiną dotaciją per nuomos lengvatą, kaip ir buvo prieš daugelį metų nuspręsta miesto tarybos, tačiau ši programa buvo patvirtinta konkrečiam laikotarpiui, kuris baigiasi, todėl ir tariamės su taryba dėl teisingiausio naujo sprendimo. Savivaldybė remia ir rems įvairias kultūros programas, džiugu, kad tarybos šiuo metu svarstomame 2017 metų biudžeto projekte dėl geresnės biudžeto struktūros numatoma jau daugiau dotacijų kultūrai nei pernai, tačiau visi turime suprasti, kad savivaldybė neturi galimybių dešimtmečius finansiškai per įvairias lengvatas remti vien tuos pačius asmenis ar įmones – pagalbą norime teikti kuo platesniam ratui kultūros projektų, kurie atneštų kuo didesnę vertę visuomenei“, – Vilniaus savivaldybės pranešime cituojama administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
Pasak direktorės, 17-ai bendrovių – amatininkams ir amatų gaminių pardavėjams – pagal prieš 16 metų paskelbtą dailiųjų amatų programą, patalpos nuomotos už simbolinį 1 Lt už kv. m.
Vertinant kainas analogo būdu per visų sutarčių galiojimo laikotarpį, nuomojamo 1673 kv. m ploto lengvata sudaro 2,286 mln. eurų (skaičiuojant nuo sutarties galiojimo pradžios iki 2017-01-01, apskaičiuota pagal „Ober-haus“ rinkos kainas).
10-20 kartų pigiau
Vertinant kainas analogo būdu per visų sutarčių galiojimo laikotarpį, nuomojamo 1673 kv. m ploto lengvata sudaro 2,286 mln. eurų.
Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programa buvo siekiama sudaryti sąlygas dailiųjų amatų, menų ir etnografinių mugių klestėjimui Vilniaus senamiestyje ir labiau susieti paveldą su dabarties gyvenimo įvairove, atkurti sunykusią dailiųjų amatų etnografinių verslų tradiciją, skatinti amatininkų dirbtuvių, parduotuvių, „gyvų“ muziejų, meno galerijų, etnografinių užeigų steigimą Senamiestyje. Programa patvirtinta 2001 m. pabaigoje ir galioja iki 2020 m.
Pasak A.Vaitkunskienės, šioje programoje nebuvo savivaldybės įsipareigojimo ir toliau, pasibaigus patvirtintam programos terminui, taikyti 10-20 kartų ar dar mažesnę nuomos kainą. Dalis šių dailiųjų amatų kūrėjų – amatininkų taip pat turi privačius verslus, kuriuos plėtoja rinkos sąlygomis, t.y. jų veikla yra platesnė, nei tik ta, kuri eksponuojama iš savivaldybės nuomojamose patalpose ir buvo remiama per nuomos lengvatą.
Vilniaus savivaldybės teigimu, amatų prekių parduotuvių nuomininkai kreipėsi į savivaldybę, prašydami ir toliau taikyti lengvatines sąlygas, paliekant tas pačias patalpas. Tačiau ar lengvata dar bus taikoma, spręs taryba, gali būti, kad jos bus parduotos viešajame konkurse ar kuriam laikui dar suteikti tam tikrą lengvatą, kadangi dalyje patalpų veikia gaminių ekspozicijos, vyksta edukaciniai užsiėmimai.
Investicijų nekompensuos
Šią savaitę savivaldybės patalpų ir pastatų nuomos sąlygas svarsčiusi komisija nusprendė neteikti tarybai siūlymo pratęsti patalpų nuomos ilgalaike lengvatine nuoma visoms 17-kai bendrovių, tačiau pasiūlys tarybai pratęsti nuomą dar 3 metams žemesnėmis nei rinkos sąlygomis. Tačiau tai esą tikrai nebegali būti vos 0,29 euro už kvadratinį metrą. „Po 16 metų dar tęsti nuomą tokia žema kaina Senamiestyje būtų neteisinga kitų menų ir amatų kūrėjų atžvilgiu – savivaldybės finansavimo laukia daugybė projektų ir kultūros programų kūrėjų, kurie jokių dotacijų dar nėra gavę“, – teigiama Vilniaus savivaldybės pranešime.
Po 16 metų dar tęsti nuomą tokia žema kaina Senamiestyje būtų neteisinga kitų menų ir amatų kūrėjų atžvilgiu.
Savivaldybės tarybos komitetuose svarstoma, kad turėtų būti pereita nuo subjektų rėmimo lėšomis arba per patalpų nuomos lengvatas prie projektų ir programų finansavimo iš savivaldybės biudžeto konkursų būdu, atrenkant vertingiausius projektus, į konkursų komisijas pakviečiant visuomenės atstovus.
Direktorės A.Vaitkunskienės teigimu, administracija privalo peržiūrėti savivaldybės nekilnojamo turto nuomos sutarčių sąlygas ir teikia tarybos komitetams bei tarybai siūlymus dėl nuomos sutarčių dviem atvejais: prieš pasibaigiant šių sutarčių galiojimo laikui ir tuomet, kai yra nustatomi sutarčių pažeidimai. Pavyzdžiui, patalpų subnuoma kitiems subjektams aukštesne kaina, o ne ta, kurią savivaldybė yra nustačiusi pačiam nuomininkui. Arba vėlavimai mokėti nuomos mokestį, negavus tarybos sprendimo.
Neretai klausiama – ar savivaldybė, pasibaigus nuomos sutarčiai, paprašiusi išsikelti iš patalpų, atlygina investicijas į patalpas? Jeigu taip numatyta sutartyse, tuomet savivaldybė grąžina kapitalines investicijas į patalpas, pagal tiksliai pateiktus tokias išlaidas liudijančius dokumentus, jeigu taip numatyta sutartyse. Tačiau savivaldybė neprivalo kompensuoti paprastųjų einamųjų remontų į patalpas išlaidų. Pagal įstatymus kiekvienas nuomininkas privalo rūpintis patalpomis ir atlikti būtiniausią einamąjį remontą patalpose, kurias naudoja gamybai ir komercinei veiklai.
