Tuo pat metu stipriai išaugo gyventojų skolų našta. Šiuo metu gyventojai paskoloms aptarnauti skiria 28 proc. savo mėnesinių pajamų ir šis skaičius turėtų augti didėjant bazinei palūkanų normai.
Sparčiai mažėjo gyventojų
Nuosavame būste gyvena 92 proc. Lietuvos gyventojų. Lietuviai labiausiai mėgsta gyventi nuosavame būste visoje ES. Mus vejasi tik rumunai, – teigė J.Gumuliauskienė.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės teigimu, 25 metai yra ilgas laiko tarpas, per kurį užaugo nauja karta.
1990 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų. Tuo metu vienam gyventojui teko apie 19 kv. metrų. 2015 m. Lietuvoje žmonių liko 2,9 mln., o plotas vienam gyventojui išaugo iki 29 kv. metrų.
„Nuosavo būsto pastatoma vis daugiau. Nuosavame būste gyvena 92 proc. Lietuvos gyventojų. Lietuviai labiausiai mėgsta gyventi nuosavame būste visoje ES. Mus vejasi tik rumunai“, – minėjo J.Gumuliauskienė.
Vis dar gyvenam senuose namuose
Šiuo metu Vilniuje kv. metras kainuoja nuo 1300 iki 1600 eurų už kv. metrą. Kaune – nuo 1000 iki 1200 eurų, Klaipėdoje – nuo 1100 iki 1300 eurų.
Didžioji dalis būsto Lietuvoje pastatyta iki nepriklausomybės atgavimo. 14 proc. gyventojų gyvena namuose, pastatytuose iki Antrojo pasaulinio karo. Mažiausiai būsto buvo statoma 2010 m. Vidutiniškai per metus pastatoma apie 7 tūkst. butų.
Vilniuje šiuo metu yra 1,4 tūkst. pastatytų ir dar neparduotų butų. Pernai parduota apie 6 tūkst. naujos statybos butų. Kaune pastatyta ir neparduota apie 400 butų, Klaipėdoje – vos 170 butų. Vilniuje kv. metras kainuoja nuo 1300 iki 1600 eurų už kv. metrą. Kaune – nuo 1000 iki 1200 eurų, Klaipėdoje – nuo 1100 iki 1300 eurų.
„Nepriklausomybės pabaigoje daugiabučių statybai trukdė sklypų trūkumas ir ribotos skolinimosi galimybės“, – teigė banko atstovė.
Kaina nebėra svarbiausia
Daugiausiai būsto paskolų buvo suteikta 2007 m. – 3,1 mlrd. eurų. 2014 – 721 mln. eurų.
Pasak jos, kaina nebėra lemiantis būsto pasirinkimo kriterijus. Svarbūs tampa eksploataciniai kaštai ir kokybiniai kriterijai. Žmonės vis labiau nori gyventi arčiau centro. Svarbus tampa susisiekimas, socialinė infrastruktūra. Vis didesnis dėmesys kreipiamas į vystytojo reputaciją.
„Po nepriklausomybės atgavimo rinkoje nebuvo nei būsto, nei vartojimo paskolų. Skolintis buvo galima iki 5 metų laikotarpiui. Valiutų pasikeitimo laikotarpiu palūkanos siekė ir 100 proc. Paskolas ėmė vienetai. Daliai žmonių pasisekė, nes imtos paskolos keičiantis valiutoms virto kelių mėnesių atlyginimu“, – pasakojo J.Gumuliauskienė.
Nuo 1994 m. iš 28 bankų liko 15. Nuo 1999 m. atsiranda standartizuotos būsto paskolos. Tuo metu į Lietuvą ateina didieji Skandinavijos bankai.
Daugiausiai būsto paskolų buvo suteikta 2007 m. – 3,1 mlrd. eurų. 2014 – 721 mln. eurų. Po krizės rinka auga iš lėto ir stabiliai. 2012 m. rinkoje buvo įvesti atsakingo skolinimosi kriterijai, todėl buvo jaučiamas skolinimosi apimčių mažėjimas.
Paskolos neslegia dėl kritusių palūkanų
2009 m. gyventojai paskoloms mokėti skyrė apie trečdalį savo pajamų. Šiuo metu šis skaičius artėja prie ketvirtadalio – žmonės paskoloms skiria 28 proc.
2009 m. gyventojai paskoloms mokėti skyrė apie trečdalį savo pajamų. Šiuo metu šis skaičius artėja prie ketvirtadalio – žmonės paskoloms skiria 28 proc. savo mėnesio pajamų. Tai lemia sumažėjusios palūkanos ir didėjančios algos.
Tipinis paskolos turėtojas – 35 metų, turintis aukštąjį išsilavinimą, gaunantis aukštesnes nei vidutines pajamas ir gyvenantis didmiestyje. Vidutinė paskolos būstui trukmė – 21 metai.
„Dabar yra geras laikas įsigyti būstą, tačiau sunku pasakyti, kaip bus po 10 ar 15 metų. Reikėtų atidžiai įsivertinti savo galimybes ir paskaičiuoti, kiek gali didėti bazinė palūkanų norma“, – teigė J.Gumuliauskienė.
Paklausta, kas laukia mažesnių miestų, ji teigė, kad ateityje iki nepriklausomybės pastatytų pastatų vertė kris.
„Nemanytume, kad Lietuvoje būstas yra pervertintas. Vilniuje būstas kainuoja pigiau nei Taline, nors čia galimybės didesnės. Rinką reikia stebėti, kad ateityje nekiltų nekilnojamojo turto burbulai, kaip tai jau buvo“, – teigė pašnekovė.
