Kaip rašoma pranešime spaudai, iš šių metų kovą Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduotų 126 būstų, 68 yra ekonominiame, 53 vidutiniame ir 5 prestižiniame segmente.
Ryškus būstų pardavimų kritimas būdingas visam pirmajam šių metų ketvirčiui, tačiau, ekspertų vertinimu, yra ženklų, kad rinka gali sulaukti proveržio.
„Dėl Rusijos karo Ukrainoje šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai kardinaliai skiriasi lyginti su pernykščiais. Per pirmuosius tris mėnesius šiemet Vilniuje parduoti 920 būstų, kai pernai pirkėjai įsigijo 2285 būstus. 2021-aisiais tokiu metu buvome ant pardavimų bangos viršūnės, šiemet tik lipame iš dugno“, – pastebi bendrovės „Realco“ finansų direktorius Lukas Cicėnas.
Per pirmuosius tris mėnesius šiemet Vilniuje parduoti 920 būstų, kai pernai pirkėjai įsigijo 2285 būstus.
Visgi, vienas reiškinys net ir karo akivaizdoje liko nepakitęs – laisvų būstų sandėlis sostinės pirminėje rinkoje toliau traukiasi ir muša antirekordus, rašoma pranešime.
„Mėnesio pabaigoje skaičiavome 2666 laisvus būstus, iš kurių 1459 ekonominiame, 952 vidutiniame ir 255 prestižiniame segmente. Natūralu, jog netoliese vykstančio karo ir jo sukeliamų padarinių akivaizdoje atsargiau elgiasi ne tik pirkėjai, bet ir vystytojai. Pastarieji pristabdė naujų projektų paleidimą į rinką tiek dėl paklausos neapibrėžtumo, tiek dėl pabrangusių statybinių medžiagų“, – atkreipia dėmesį L.Cicėnas.
Vieni vystytojai laimėjo, kiti laukia
Vertindamas vystytojų padėtį rinkoje ekspertas teigia, kad kol vieni išlošė, kitiems teks laukti giedresnės situacijos rinkoje. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vystytojai, savo portfelyje turėję užbaigtus arba arti statybų pabaigos esančius projektus, sugebėjo aplenkti eksponentinį statybos kaštų augimą ir labai tikėtina, kad projektus pabaigs su palyginti nedideliais nuokrypiais nuo planuoto biudžeto.
„Gerokai blogiau tiems, kurių projektų statybos darbai dar neįsibėgėję. Šiems vystytojams šiandien tenka vertinti, ar pavyks gauti projektui baigti reikalingų medžiagų, ar neteks susidurti su darbo jėgos trūkumu, kaip keisis projekto sąmata ir, apskritai, ar esant dabartinėms statybų kainoms apsimoka projektą vystyti toliau.
Na, o jei projektas tik pačioje pradinėje stadijoje, tikėtina, kad dauguma vystytojų dirba kaip dirbę – minimaliomis sąnaudomis stengiasi tęsti projektą, kol gaus leidimą statyboms. Tokių projektų likimas paaiškės vėliau, kai situacija rinkoje stabilizuosis“, – konstatuoja L.Cicėnas.
Ieško arba pirmojo, arba investicinio būsto
Pasak „Realco“ eksperto, iki karo pradžios pirkėjų portretų būta pačių įvairiausių, jie domėjosi būstais visuose segmentuose. Šiandien jis įžvelgia likusius du gana aiškius pirkėjų profilius, kurie rinkoje išlieka aktyvūs.
„Pirmieji – tai jaunesni pirkėjai, ieškantys savo pirmo būsto. Akivaizdu, kad jų poreikiai ir norai niekur nedingo. Tokių pirkėjų taikinyje yra pigesni ekonominio segmento būstai.
Antrieji – kiek vyresni, investicinio turto ieškantys pirkėjai. Jie suvokia, jog pernai metais fiksuota didelė infliacija artimiausioje ateityje taps dar opesne problema. Šie pirkėjai labiau linkę dvejoti ir sprendimus priima ne taip greitai. Priešingai elgiasi sau pirmojo būsto ieškantys jaunesni žmonės“, – vardija jis.
L. Cicėnas atkreipia dėmesį, kad aktyviausiai pardavimai šiuo metu vyksta jau pastatytuose arba baigiamuose statyti projektuose, kurių sostinės rinkoje nėra daug – apie 30 proc. visos būstų pasiūlos.
Pasak pranešimo, situacija šiuo metu NT rinkoje labai dinamiška ir keičiasi kone kasdien. Pačioje karo pradžioje pasirodžiusi panika ir štilis naujų būstų pardavimuose priminė pirmojo karantino pradžią 2020-aisiais. Baigiantis kovui, pastebimi pirmieji rinkos proveržio šaukliai – stabilizuojasi statybinių medžiagų ir žaliavų tiekimas, nors jų kainos gerokai aukštesnės, prie pasikeitusios realybės pripranta pirkėjai, kurie atnaujina ankstesnius planus ir naujų namų paiešką.
