Savivaliautojų mažėja
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus šalyje negalimos pastato ar jo dalies statybos be tai leidžiančio galiojančio dokumento ar jį turint, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius. Vis dėlto, nusižengiančių minėtam įstatymui atsiranda ne vienas, tokių skaičiuojami šimtai.
2011-aisiais Lietuvoje išdygo 841 savavališkas statinys, 2012 metais užfiksuota 717 neleistinos statybos atvejų, o 2013 metais – 618.
VTPSI viršininkė L.Nalivaikienė vylėsi, kad įtaką savavališkų statybų mažėjimo tendencijai turi inspekcijos teikiamos konsultacijos, švietėjiška veikla, pačių žmonių sąmoningumas. Be abejo, nemažą įtaką padarė ir už savavališką statybą gresiančios sankcijos bei jos padarinių šalinimo pasekmės.
Didmiesčiuose apskritai vykdoma daugiau statybų, taigi ir savavališkų statybų proporcingai daugiau, teigė L.Nalivaikienė.
Fiziniams asmenims naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 3 iki 8 tūkst. litų, o juridiniams asmenims už tokį patį pažeidimą tenka paploti nuo 5 iki 15 tūkst. litų.
Nedrausmingiausi – vilniečiai
Pagal VTPSI duomenis, dažniausiai savivaliautojai ryžtasis statyti nesudėtingus iki 80 kv. m bendrojo ploto ir neypatingų statinių kategorijai priskiriamus statinius, tokie sudaro 96 proc. visų nelegalių statinių. Duomenys rodo ir tai, kad dažniausiai įstatymams nepaklūsta vilniečiai.
L.Nalivaikienė teigė, kad sostinėje pažeidimų daugiau, nes ir pačių statybų skaičius didesnis. Kadangi Vilniuje statyti norinčių daugiau, tai ilgiau trunka ir dokumentų išdavimas, taigi nekantriausieji nesulaukia ir imasi nelegalių statybų: „Didmiesčiuose apskritai vykdoma daugiau statybų, taigi ir savavališkų statybų proporcingai daugiau. Be to, dėl planuojamų statybų mastų ilgiau užtrunka ir leidimų išdavimo procedūros, todėl nekantresni statytojai pradeda statybas jų nesulaukę.“
Savivaliautojus skundžia ir gyventojai
Anot VTPSI, apie neteisėtus statinius sužinoma įvairiausiais būdais. Inspekcija rengia reidus, kurių metų yra užfiksuojami statiniai, kurių statybai neišduoti statybą leidžiantys dokumentai. Tačiau dažniausiai VTPSI apie savivaliautojus sužino iš pranešimų „Karštąja linija“, gavusi gyventojų skundus ar iš žiniasklaidos šaltinių.
Kai inspekcija aptinka neleistiną statinį, savivaliautojas turi du pasirinkimus – nugriauti savo „kūrinį“ arba įteisinti savavališką statybą. Asmeniui neįvykdžius privalomųjų nurodymų per numatytą laiką, inspekcija kreipiasi į teismą.
Savavaliavimas netoleruotinas bet kurioje srityje, taip pat ir statyboje. Statytojų veiklą reglamentuoja įstatymai ir jų privalu laikytis, kalbėjo L.Nalivaikienė.
Tai, kad gyventojai nėra abejingi įstatymų pažeidimams rodo jų sąmoningumo augimą. L.Nalivaikienė taip pat pabrėžė, kad savavaliavimas netoleruotinas bet kurioje srityje, taip pat ir statyboje. Statytojų veiklą reglamentuoja įstatymai ir jų privalu laikytis. Įstatymų nuostatos įtvirtinamos siekiant apsaugoti viešąjį interesą, valstybės ar trečiųjų asmenų interesus. Statybos, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, gali pakenkti šiems interesams.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad savavališkos statybos daro žalos ne tik šalia esantiems pastatams, gyvenantiems žmonėms, bet ir gamtai. Savavališkai vykdomos ir su aplinkosaugininkais nesuderintos statybos gali suardyti gamtos darną bei išnaikinti biologinę įvairovę, taip pat pakenkti gamtos ir kultūros paveldui.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
