„Irdaiva“ pastaraisiais metais yra laimėjusi Vilniaus oro uosto, Ignalinos atominės elektrinės, Nidos, Šilutės, Širvintų, Jonavos, Telšių ir kitų savivaldybių skelbtus konkursus. Kai kur jau prasidėję statybų, rekonstrukcijos darbai, o kai kur ginčijamasi teisme, tačiau jei „Irdaivai“ bus paskelbtas bankrotas, be žalos greičiausiai nebus apsieita – statybos stoja ir reikės skelbti naujus konkursus.
Nėra paslaptis, kad įmonė turi pradėtų ikiteisminių tyrimų, todėl bankrotas buvo nuspėjamas gelbėjimosi scenarijus, – sakė D.Vilytė.
Vilniaus oro uoste – milijonų vertės sutartys
Įvairūs statybos rangos darbai Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje. Taip vadinasi projektas, kurį „Irdaiva“ pastaruoju metu laimėjo du kartus. Šių metų vasario 8 d. „Irdaiva“ pasirašė su Lietuvos oro uostais sutartį, kurios vertė – 1,49 mln. eurų. Pernai lapkritį taip pat buvo pasirašyta analogiška sutartis, kurios vertė – 1,42 mln. eurų.
Statybų įmonė Vilniaus oro uosto teritorijoje buvo įsipareigojusi atlikti įvairius statybos darbus, tačiau paaiškėjo, kad rugsėjį įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
„Lietuvos oro uostai turėjo kontraktą su įmone „Irdaiva“ dar praėjusiais metais, tačiau dėl pastarosios sutarties šiuo metu vyksta teisinis ginčas dėl netesybų. Šiuo metu neturime jokių planų ar įsipareigojimų vykdyti esamus darbus oro uostuose su šia bendrove“, – 15min teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Netesybos – 200 tūkstančių eurų
Pasak jo, teisinis ginčas jau nuo šių metų pradžios vyksta dėl kompanijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atlikti įvairius remonto, rekonstrukcijos darbus Vilniaus oro uosto keleivių terminalo viduje.
Vilniaus apygardos teismas šių metų rugsėjį pripažino, kad kompanija „Irdaiva“ turi sumokėti Lietuvos oro uostams daugiau nei 200 tūkst. eurų netesybų.
Prašė kuo greičiau pervesti pinigus
„Irdaiva“ turėjo rekonstruoti ir legendinį Nidos kultūros centrą „Agila“. Tiksliau, nugriauti ir pastatyti naują. Visą vasarą Nidos poilsiautojus stebino plynė, bet jokios statybos nevyko.
Dar praėjusių metų balandžio 24 dieną Neringos savivaldybė pasirašė su „Irdaiva“ sutartį dėl darbų, nes bendrovė laimėjo viešąjį konkursą. Darbų vertė – 7 mln. eurų.
Senoji „Agila“ Nidos centre nugriauta, o naujojo kultūros židinio pamatai taip ir neiškilo.
„Šiandien sulaukiau labai daug skambučių. Sako, „ar tu raganius, ar tu žinojai?“ Klasika Lietuvoje išpumpuoti biudžetinius pinigus ir bankrutuoti“, – piktinasi Neringos meras Darius Jasaitis, pro savivaldybės langus žvelgdamas į iškastą duobę.
Nuostolių dėl to greičiausiai nebus išvengta. „Mes manome, kad su jais sutartį esame nutraukę, bet spalio 12 dieną bus teismo posėdis, kur apjungiamas jų kreipimasis dėl nutraukimo ir mūsų kreipimasis dėl pinigų“, – 15min teigė D.Jasaitis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) po savivaldybės kreipimosi rugpjūčio pabaigoje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbų.
Savivaldybė jau paskelbė kitą rangos projektą ir ieško statybininkų. Mero teigimu, dar birželio pabaigoje turėjo iškilti pastato pamatai, tačiau iki šiol „Irdaiva“ nepateikė net darbo projekto.
„Aišku, jie irgi ginčija, kad mes delsėme, bet mums pirmą kartą gyvenime taip, kad statybininkai kalbėtų tik apie pinigus, kad juos greičiau pervestume“, – pastebėjo D.Jasaitis.
Dirba ir Ignalinos atominėje elektrinėje
Pergales „Irdaiva“ šiais metais skynė ir Ignalinos atominėje elektrinėje, kai laimėjo du remonto darbų konkursus. Bendra jų vertė – 174 tūkstančiai eurų. Dalį darbų spėjo atlikti.
IAE atstovė Natalija Survila-Glebova 15min patvirtino, kad elektrinė turi pasirašytas sutartis su bendrove, o darbai esą yra nesudėtingi.
„Ši įmonė atliko arba atlieka techninius darbus, tokius kaip paprastojo remonto darbai – langų keitimas, asfaltavimas. Šie darbai nėra susiję su IAE strateginių eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimu“, – informavo atstovė.
Tiesa, elektrinė kol kas nesiima vertinti bankroto poveikio sutartims. „Informacija apie minėtos bendrovės skelbiamą bankrotą yra nauja, todėl šiuo metu ši informacija yra vertinama“, – teigiama komentare.
Jei „Irdaivai“ bus iškelta bankroto byla, pasak N.Survilos-Glebovos, tai neturės įtakos IAE eksploatavimo nutraukimo projekto vykdymui.
Ramina dėl Lazdynų baseino
Pastaruoju metu „Irdaiva“ dar spėjo statyti ir Vilniaus Lazdynų baseiną. Sovietmečiu statytas ir 2017-ųjų rugpjūtį nugriautas baseinas vis dar statomas. Kai pastarąjį kartą Vilniaus meras Remigijus Šimašius lankėsi statybvietėje, jį lydėjo bendrovės vadovas Vitas Lopinys. Šiandien jis nepasiekiamas nei žurnalistams, nei statybų užsakovams.
Vilniaus savivaldybė pasirašė sutartį su bendrovės „Irdaiva“ vadovaujamu konsorciumu, kuriame taip pat dalyvauja „Axis Power“, „MG Baltic“ valdoma „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Montuotojas“. Sutarties vertė – 21,8 mln. eurų.
Trečiadienį Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis atkreipė dėmesį, kad pakeitusi pavadinimą „Irdaiva“ teismo paprašė iškelti jai bankroto bylą, ir kol kas nėra aišku, kaip tai paveiks baseino statybas. Dėl nukeltos statybų pabaigos ir padidėjusios kainos priekaištus Vilniaus savivaldybei laidė ir premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau, anot Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, kreipimasis dėl bankroto neturėtų turėti įtakos Lazdynų baseino statyboms.
„Savivaldybė kaip užsakovas dirba su jungtinės veiklos partneriais – „Active Construction Management“, „Axis Power“, „MG Baltic“ valdoma „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Montuotojas“, kurie neša solidarią atsakomybę. Tikimės tolesnio sutarties įsipareigojimų vykdymo“, – teigė jis.
Bendrovės dvi, akcininkas – tas pats
Panašiai viliasi ir Šilutės meras Vytautas Laurinaitis. „Tikimės, kad rekonstrukcija bus baigta“, – atsargiai kalbėjo meras. „Irdaiva“ šių metų liepos 23 dieną laimėjo konkursą rekonstruoti Kultūros namus Šilutėje, Lietuvininkų gatvėje. Rekonstrukcija ne tokia menka – projekto vertė viršija 4 milijonus eurų.
Pasak mero, darbai jau pradėti. „Šįryt sužinojęs apie „Irdaivos“ bankrotą puoliau skambint administracijos direktoriui – kas dabar bus. Bet jis mane ramino, kad rekonstrukcija nesustos, nes „Irdaiva“ ten dirba su kitais partneriais“, – 15min sakė V.Laurinaitis.
Jis teisus. Nors projekto rangovas yra „Irdaiva“, tačiau rekonstrukcijos darbus taip pat atlieka ir „Statybų kodas“.
Tiesa, tiek „Irdaivos“, tiek „Statybų kodo“ akcininkas yra tas pats – Irmantas Kubilius, kurį FNTT buvo sulaikę, kai jis dar buvo savo pačios įmonės vadovas.
Lėlių teatro vadovui – galvos skausmas
Vilniaus lėlių teatras „Lėlė“ jau paskelbė naująjį sezoną, tačiau čia vis dar rekonstruojama scena ir žiūrovų salė. Praėjusiais metais skelbtą konkursą laimėjo ta pati „Irdaiva“. Sutarties vertė – beveik 600 tūkstančių eurų.
Todėl nekeista, kad tik liepą naujuoju teatro vadovu tapęs Vilmantas Juškėnas yra suirzęs ir žada greitai viską iškloti viešai, ką jis galvoja apie susidariusią situaciją.
Jis 15min patvirtino, kad „Irdaiva“ pastate pradėjo darbus, tačiau kiek ir kokius, nedetalizavo.
„Neturiu laiko komentuoti išsamiau, nes pats esu procese visų šitų dalykų aiškinimosi ir tolesnių procedūrų“, – trumpai kalbėjo teatro vadovas.
Kalėjimų departamentas spręs dėl pataisos namų
Į nepatogią padėtį „Irdaiva“ stumia ir Kalėjimų departamentą. Dar 2017 m. „Irdaiva“ laimėjo skelbtą konkursą rekonstruoti Alytaus pataisos namų bendrabučius. Darbai prasidėjo, tik nežinia, kas juos baigs.
Kaip 15min informavo Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Vainius Šarmavičius, jei „Irdaivai“ būtų iškelta bankroto byla, Kalėjimų departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, spręstų, ką daryti. Viena iš sutartyje su UAB „Irdaiva“ numatytų galimybių tokiu atveju – sutarties nutraukimas.
„Alytaus pataisos namų bendrabučio rekonstrukcijos projektą numatoma tęsti. Prireikus, teisės aktų nustatyta tvarka, bus atrenkamas naujas rangovas“, – teigė V.Šarmavičius.
„Irdaiva“ jau spėjo atlikti darbų už 500 tūkst. eurų, o liko atlikti už 3,5 mln. Eur.
Dominavo konkursuose
„Irdaiva“ per pastaruosius dešimt metų viešuosiuose savivaldybių, medicinos įstaigų konkursuose buvo tapusi tikra sėkmės paukšte.
15min turimi viešųjų pirkimų dokumentai rodo, kad 2015-2016 m. Lietuvos statybų viešųjų pirkimų konkursuose iš esmės dominavo trys kompanijos, tarp jų ir „Irdaiva“ – skyrėsi tik pelnytos vietos konkursuose.
Jei viename konkurse „Irdaiva“ užimdavo pirmą vietą, tai antrąją ar trečią vietą dažniausiai dalindavosi tos pačios bendrovės. Kituose konkursuose jos vietomis jau apsikeisdavo.
Dėl to ne kartą pavojaus varpais skambino Viešųjų pirkimų tarnyba, įtarusi, kad tai gali būti susitarimai tarp įmonių.
Be to, kaip rodo oficialūs duomenys, „Irdaivai“ dažniausiai sekėsi laimėti konkursus rekonstruojant medicinos įstaigas – poliklinikas, ligonines, taigi objektus, kurie yra Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume.
3 milijonų eurų baudos nesumokėjo
Gali būti, kad „Irdaiva“ į teismą dėl bankroto bylos kreipėsi ir dėl Konkurencijos tarybos baudos, kurios nepavyko užginčyti per teismą. Primename, kad Konkurencijos taryba 2017 m. pabaigoje skyrė PST 8,514 mln. eurų, o „Irdaivai“ – 3,686 mln. eurų baudas už tai, kad įmonės susitarė kartu dalyvauti ir nekonkuruoti 24-iuose Vilniaus vystymo kompanijos 2013–2015 metais skelbtuose mokyklų ir darželių atnaujinimo konkursuose.
Konkurencijos taryba tuomet nustatė, kad nors savivaldybės įmonės „Vilniaus vystymo kompanija“ skelbtuose konkursuose PST ir „Irdaiva“ galėjo dalyvauti atskirai, tačiau susijungė dėl pranašumo prieš kitus.
Abi bendrovės kreipėsi į teismą, tačiau kol kas bauda neužginčyta. „Baudos nesumokėjo, tebevyksta teismo procesas“, – informavo Konkurencijos tarybos atstovė Lina Navickaitė. Bylą dabar turės nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
D.Vilytė: bankrotas buvo nuspėjamas
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė vis tik nenustebo išgirdusi žinią apie „Irdaivos“ prašymą dėl bankroto.
„Nėra paslaptis, kad įmonė turi pradėtų ikiteisminių tyrimų, todėl bankrotas buvo nuspėjamas gelbėjimosi scenarijus“, – sakė ji.
Tiesa, jei „Irdaivos“ nelieka, jos savininkas I.Kubilius su kitomis įmonėmis toliau lieka versle. Kaip jau minėta, kai kuriuos projektus perims „Statybų kodas“, kurio savininkas yra tas pats I.Kubilius.
„Juridinis asmuo pasitraukia, bet lieka kitos tų pačių akcininkų įsteigtos ir užaugintos įmonės, kurios gali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir galimai užims bankrutuojančios įmonės vietą rinkoje. O fiziniai asmenys (direktorius, vyr. buhalteris) gali būti paskirti jau kiti asmenys. Ir verslo siaubas – negalėjimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, galimai bus išspręstas“, – samprotavo D.Vilytė.
D.Gedvilas: nuskandinti galėjo mažiausia kaina
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas spėja, kad „Irdaivos“ bankrotas gali būti susijęs su bendrovės aktyviu dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose.
„Dabar jeigu įmonė dirba namų rinkoje, tai ji praktiškai dirba ant nulio arba su minusu. Apie 15 įmonių per šiuos metus nutraukė veiklą. Tai didelis skaičius, niekada taip nebuvo“, – svarstė jis.
Didelė tikimybė, kodėl tos įmonės nutraukė veiklą, pasak jo, yra konkursų mažiausios kainos kriterijus. „Tai gali būti viena iš pasekmių, nes „Irdaiva“ tikrai daug darbų darė viešajame sektoriuje“, – svarstė LSA prezidentas.
Suomijoje, jeigu dalyvauji viešųjų pirkimų konkurse, pasak D.Gedvilo, turi parodyti bent 8 proc. pelno siekį. „Lietuvoje bet kokia mažiausia klaidelė virsta nuostoliu. Ko gero, „Irdaivos“ variantas galėjo būti toks, bet iš tiesų priežasčių aš nežinau“, – kalbėjo jis.
Savininkas sėdėjo už grotų
„Irdaiva“ ne kartą buvo patikusi į teisėsaugos nemalonę, o jos akcininkui ir buvusiam vadovui Irmantui Kubiliui kurį laiką teko praleisti už grotų. 2017 m. kovą bendrovė kratą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kurios metu I.Kubilius ir buvo sulaikytas.
Paaiškėjo, kad pergalių seriją konkursuose galėjo lemti specialiai sukurti kvalifikaciniai reikalavimai. Nuo 2016 m. vasario mėnesio kai kurios šalies perkančiosios organizacijos statybų konkursuose pradėjo reikalauti, kad tiekėjai savo kvalifikacijos atestate turėtų gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimus. Iki tol pakako tik signalizacijos įrengimo.
Paaiškėjo, kad UAB „Irdaiva“ bei dar trys stambiosios statybų bendrovės 2015 metų gruodžio 21 dieną ir įsigijo naujus kvalifikacijos atestatus, kuriuose vietoje signalizacijos atsirado gaisrinės saugos inžinerinės sistemos. Iškart po to konkursų sąlygose atsirado reikalavimas turėti tokius įrengimus.
Po kurio laiko I.Kubilius nusprendė pasitraukti iš „Irdaivos“ vadovo posto.