Perkūnkiemio bendruomenė surašė peticiją, kurią adresavo Vilniaus miesto savivaldybei. Ja gyventojai reikalauja stabdyti bet kokias naujas statybas kvartale.
„Perkūnkiemis – tankiausiai apgyvendintas Vilniaus kvartalas. Teritorijoje, kurioje planuota iki 10 tūkst. gyventojų, jau dabar įsikūrę gerokai daugiau žmonių. Naujo projekto „Leičių kiemo“ pabaigtuvės reikš dar didesnę, 13–14 tūkst. gyventojų, Perkūnkiemio bendruomenę“, – rašoma peticijoje.
Ginčija pirmąjį „Bonavos“ projektą
Taip Perkūnkiemio bendruomenė reaguoja į gruodžio 30 dieną vykstantį dar vieno daugiabučio projektinių pasiūlymų aptarimą. Gyventojai turi omenyje skandinavų nekilnojamo turto plėtros bendrovės „Bonava“ pirmąjį projektą.
A+ energinės klasės, 6 aukštų pastate planuojame įrengti 132 butus ir 135 automobilių stovėjimo vietas.
Plačiau skaitykite: Pirmasis skandinavų „Bonavos“ projektas Vilniuje – daugiabutis Pašilaičiuose
„Pritarus šiam projektui, gyventojų skaičius dar labiau išaugtų“, – teigiama peticijoje.
Primenama, kad 2017 metais įsikūrusi Perkūnkiemio iniciatyvinė grupė per porą mėnesių surinko duomenis apie ydingą Perkūnkiemio kvartalo vystymą bei jų pagrindu parengė raštą su prašymu stabdyti visas statybas Perkūnkiemyje, kol bus įvertinta esama padėtis ir susitarta dėl tolesnio kvartalo vystymo. Panašus raštas Vilniaus valdžiai buvo įteiktas ir 2018 metais.
„Viešosios infrastruktūros ir želdinių klausimai sprendžiami keliskart lėčiau (kalbama apie 10 metų planą), nei vystytojai patvirtins ir pradės naujus projektus, jų statybas. Tai suponuoja, kad viešosios infrastruktūros ir želdinių tiesiog nebus jau kur įrengti“, – įsitikinę gyventojai.
Teigiama, kad savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtoje galimybių studijoje, kuri buvo pristatyta Perkūnkiemio iniciatyviems žmonėms, sudėlioti aiškūs trūkumai, problemos. Studijos pagrindu kuriamas Perkūnkiemio kvartalo tolesnis galimas plėtros planas, kuriame aiškiai turi būti įvardyti veikimo žingsniai, etapai neišvystytose teritorijose.
„Kol nebus patvirtintas Perkūnkiemio plėtros planas, dar kartą prašome stabdyti visų naujų gyvenamojo būsto projektų Perkūnkiemyje svarstymus, kol bus patvirtinta Perkūnkiemio galimybių studija ir numatytos priemonės bei etapai joje suplanuotai infrastruktūrai įgyvendinti. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių nematome galimybės pritarti naujai planuojamo projekto Girulių g. 22 svarstymui ir įgyvendinimui“, – rašoma peticijoje.
„Bonava“: vizijos sutampa
Tuo tarpu Remigijus Pleteras, „Bonava Lietuva“ generalinis direktorius, 15min sakė, kad įvertinusi teritorinę apkrovą ir intensyvumą minėtame rajone įmonė ėmėsi žingsnių jai mažinti.
„Atkreipiu dėmesį, kad pačių gyventojų patogumui siekiame iš esmės pakeisti 2017 m. savivaldybės patvirtintą leidimą statyti 210 butų ir 7 aukštų daugiabutį.
Mūsų projekte numatytas 20 proc. mažesnis pastatas, dėl to butų skaičius mažės kone perpus – iki 132, – o vietoje statybų planuojamos plėsti laisvalaikio ir kaimynystės erdvės gyventojų patogumui“, – sakė jis.
Pasak R.Pletero, toks sprendimas paremtas skandinavišku namų ir gyvenamųjų rajonų projektavimo modeliu. Ten didžiausias dėmesys skiriamas žaliųjų zonų ir visuomeninių erdvių plėtrai, o ne „betono džiunglėms“.
„Mums kaip bendrovei gyventojų nerimas puikiai suprantamas, tačiau šioje vietoje mūsų vizija sutampa su bendruomenės: butai ir juos supančios erdvės turi būti plėtojami taip, kad visiems būtų patogu gyventi“, – aiškino jis.
M.Pakalnis: reikalavimai neproduktyvūs
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tikino suprantantis gyventojus ir jų norą kovoti už savo interesus. Tačiau, jo nuomone, žmonės kelia reikalavimus, kurie negali būti realizuoti.
„Suprantame Perkūnkiemio problemas, kurias paveldėjome, ir jas bandome spręsti su bendruomene“, – sakė jis.
M.Pakalnio teigimu, savivaldybė kartu su bendruomene parengė bendrą rajono gaivinimo galimybių studiją. Šiuo metu ruošiami dokumentai, kad dokumentą būtų galima patvirtinti ir pradėti įgyvendinti.
„Projektas, kurį ginčija, galimybių studijoje yra įvertintas ir nesikerta su ja. Šioje vietoje konflikto neįžvelgiame ir plėtros nestabdysime. Bet su bendruomene dirbame pozityviai, produktyviai ir esame radę sprendimus, kur turėtų būti padarytos viešos erdvės ir kurios teritorijos turi būti paimtos tam, kad įrengtume želdynus. Intensyviai dirbame ties tuo, kad tai, ką esame įsipareigoję, būtų įgyvendinta. Bet, kad stabdysime plėtrą visame Perkūnkiemyje, mes taip nesitarėme“, – aiškino miesto vyr. architektas.
Stabdyti visas statybas, pasak M.Pakalnio, būtų „neproduktyvu, visiškai neracionalu“.
„Turime neleisti keistis situacijai ten, kur esame sutarę. Turi būti želdynai, alėjos ir kiti dalykai. Nuosekliai taip ir darome. Bet stabdyti visus projektus tikrai nematome poreikio“, – įsitikinęs jis.
Pradėtos procedūros darželiui
15min primena, kad lapkričio pabaigoje Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo Perkūnkiemio kvartale vaikų darželiui statyti reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
NŽT direktoriaus įsakymu patvirtintas visuomenės poreikiams reikalingų žemės sklypų sąrašas, ir, atsižvelgiant į Vilniaus miesto teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. detalųjį planą, visuomenės poreikiams bus paimti privačios nuosavybės teise fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantys žemės sklypai, esantys Bieliūnų g. 5, Bieliūnų g. 9 ir Perkūnkiemio g. 22.
Pradėjus sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Vilniaus miesto savivaldybė paimamų žemės sklypų savininkams turės atlyginti sklypo ir jame esančių statinių ar įrenginių vertę, ją nustačiusi lyginamuoju metodu pagal Turto ir verslo vertinimo metodikas, patvirtintas finansų ministro įsakymu.
