Svarbiausia – sklypo vieta
M.Narmontas teigė, kad žmogui, kuris jau turi pinigų ir nusprendė statyti namą, tikrai nemažą dėmesį reikėtų skirti sklypo pasirinkimui. „Pirmas žingsnis – išsirinkti tinkamą sklypą. Visame pasaulyje populiarus toks pasakymas „Location. Location. Location“ (liet.Vieta. Vieta. Vieta.). Tai, ar vieta tinkama, nulemia ne vienas veiksnys – ir gamtinės sąlygos, ir infrastruktūra. Turiu minty, ar yra vandens tiekimas, nuotekų valymo sistema, lietaus kanalizacijos, dujos, šildymas, elektra ir kiti dalykai“, – kalbėjo direktorius.
Privalu pasidomėti, ar sklypas yra tinkamos paskirties, ar jame galima statyti?
Tinkamo sklypo pasirinkimas nulemia ir žmogaus gyvenimo kokybę, ir pinigų, išleistų namo statybai, sumą. „Žmogui turi būti patogu gyventi, o tą komfortą suteikia infrastruktūra. Reikia pasidomėti, ar yra nutiesti keliai, ar netoliese yra darželis, mokykla. Juk vežioti vaikus į kitą miesto galą nėra patogu“, – dėstė M.Narmontas. Anot jo, reikėtų pabrėžti ir tai, kad jei žmogus sugalvos statyti namą laukuose, tai jam kainuos kur kas daugiau. „Visą mano minėtą infrastruktūrą jis turės susikurti pats, o tai kainuos tikrai nemažai“, – teigė direktorius.
Taigi beieškant sau tinkamiausio sklypo, reikėtų žvilgtelėti ir į miesto bendrąjį planą. Privalu pasidomėti, ar sklypas yra tinkamos paskirties, ar jame galima statyti? Kitaip reikės rūpintis ir žemės paskirties keitimo procedūra. „Besidairant tinkamo sklypo pravartu pasikonsultuoti su savivaldybių architektais ar kitais šią sritį puikiais išmanančiais specialistais“, – patarė M.Narmontas.
Dokumentai ir statybos
Išsirinkus sklypą ir jį įsigijus, reikėtų pradėti galvoti apie dokumentus. „Jei žmogus jau turi sklypą, kuriame leidžiama statyti, gali pradėti rengti techninį projektą“, – toliau apie kelią nuo idėjos iki rakto pasakojo M.Narmontas. Tam, kad techninis projektas atitiktų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus reikalavimus, geriau šį darbą patikėti specialistams – projektuotojams.
Turinčiam numatytus reikalavimas atitinkantį techninį projektą žmogui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą. O tada belieka ieškoti statytojų ar rangovų ir pradėti statybas.
M.Narmontas priminė, kad namo pastatymas nėra paskutinis žingsnis – pabaigus visus darbus būtina užpildyti statybos baigimo deklaraciją. Šiuo dokumentu informuoti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją apie statybų baigimą.
Yra nemažai žmonių, kurių mąstymas dar sovietinis – kur noriu ten statau ir nereikia jokių dokumentų. Nėra suvokimo, kad tie dokumentai yra reikalingi pačiam žmogui, – kalbėjo M.Narmontas.
Dokumentai – žmogaus saugumas
M.Narmontas teigė, kad statybos nėra toks ilgas ir bauginantis procesas, kaip daugelis žmonių tai įsivaizduoja. „Yra nemažai žmonių, kurių mąstymas dar sovietinis – kur noriu ten statau ir nereikia jokių dokumentų. Nėra suvokimo, kad tie dokumentai yra reikalingi pačiam žmogui“, – neabejojo direktorius.
„Tie, kam statybą leidžiantis dokumentas ar teritorijų planavimo dokumentai atrodo tik nereikalingos kliūtys, turėtų suprasi, kad visa tai – jų labui. Tie dokumentai užtikrina namo, kuris pastatytas, saugumą, patikimumą. Tai užtikrina, kad pastatytas namas yra saugus gyventi, atitinka visus keliamus reikalavimus“, – kalbėjo M.Narmontas.
Anot Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus, Lietuvoje apskritai per mažai dėmesio skiriama projektavimui ir planavimui – nesuvokiama, kaip tai svarbu. Visame pasaulyje šiam etapui skiriamas daug laiko ir dėmesio, todėl M.Narmontas siūlė ir statyti ketinantiems lietuviams nenumoti į tai ranka.
Aplinkos ministerija primena, kad labai svarbu laikytis įstatymuose numatytų statybos reikalavimų. Su atitinkamomis institucijomis ir tarnybomis nesuderintos statybos gali pakenkti ne tik žmonėms, aplinkinėms teritorijoms, bet ir gamtai bei kultūros paveldui.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
