Žmonės, kurie perka būstą
Kalbėdamas apie žmones, kurie perka pirmąjį būstą, Antanas Kudarauskas,
nekilnojamojo turto agentūros „Vilniaus turtas“ direktorius, išskiria kelias pirkėjų kategorijas: „Pirmiausia, tai iš kitų miestų atvykstantys žmonės ir vilniečiai. Tai gana skirtingos pirkėjų grupės, nes skiriasi jų poreikiai, prioritetai ir ieškomas būstas.“ Anot A.Kudarausko, iš kitų miestų atvykę pirkėjai irgi turi skirtingų tikslų: „Viena dalis – tai tėvai, perkantys butą savo vaikams, įstojusiems į aukštąsias mokyklas Vilniuje. Kita grupė – investuotojai.“
Su Kauno nekilnojamojo turto rinka dirbanti Jolita Gegužienė, „DNB būstas“ nekilnojamojo turto brokerė, sako pastebinti, kad tėvai vis rečiau perka būstus savo vaikams. „Dažniausiai, pirmojo būsto pirkėjai – tai 25-33 metų amžiaus žmonės, specialistai, dirbantys įvairiose srityse“, – sako J. Gegužienė. Panašus yra ir Vilniuje gyvenančių ir pirmojo būsto ieškančių žmonių portretas: tai dirbantys ir aukštesnes pajamas turintys jauni žmonės.
Būstas, kurį perka žmonės
Kaune, anot J.Gegužienės, pirmojo būsto pirkėjai dažniausiai ieško naujos statybos 70-90 kv. m namo, kotedžo arba 40-60 kv. m buto Kauno rajone. „Pirmojo būsto pirkėjai dažniausiai yra jauni žmonės, kurie vairuoja automobilį, todėl atstumas jiems nėra labai svarbus, – pasakoja „DNB būstas“ nekilnojamojo turto brokerė. – Tačiau svarbu, kad būtų asfaltuotas privažiavimas, graži, jauki vietovė. Pirmojo būsto pirkėjai dažniau renkasi naujai pastatytus namus, ir, tik negalėdami sau kol kas leisti įsigyti naujos statybos, renkasi senos statybos butus. Dažniausiai tai yra senos statybos 45-60 kv. m butai Kauno mieste.“
Pasakodamas apie tai, kokio būsto ieško pirkėjai, A.Kudarauskas atkreipia dėmesį, kad tai priklauso, nuo pirkėjų grupės. „Tėvai, perkantys būstą savo studijuojantiems vaikams, stengiasi rasti butą kuo arčiau mokymo įstaigos arba kuo pigesnį butą naujos statybos name, - sako „Vilniaus turto“ direktorius. – Todėl naujakuriai iš kitų miestų dažniausiai pasirenka Perkūnkiemį, Pašilaičius, Pilaitę, nes šiuose rajonuose naujos statybos butai yra pigesni. Paprastai yra ieškomas butas, kainuojantis iki 70 tūkst. eurų.“
Perkantys būstą investicijų tikslais, atsižvelgia į būsto patrauklumą potencialiems nuomininkams. Tad, kaip pastebi A.Kudarauskas: „Investuotojai, galintys skirti būsto pirkimui 100 tūkst. eurų ir daugiau, renkasi butus kuo arčiau Vilniaus centro. Turintys mažesnę sumą, pasirenka naujos statybos butus miegamuosiuose rajonuose – kad šildymo išlaidos būtų kuo mažesnės.“ Vilniuje parduodamų butų su reguliuojamu šildymu skelbimų rasite, paspaudę šią nuorodą.
Aukštesnes pajamas gaunantys Vilniaus miesto gyventojai, kurie dar nėra turėję nuosavo būsto, kaip pasakoja Antanas Kudarauskas, dažniausiai renkasi aukštesnės kokybės butus arba kotedžus: „Rinkdamiesi butus, tokie pirkėjai kreipia dėmesį į vietą, dažnas pasirinkimas yra butai Ozo parke, Naujamiestyje. Tarp perkančiųjų kotedžus yra populiarios dvi kryptis: Kalnėnai, Pavilnys arba Bajorai, Molėtų plentas.“
Tiek J.Gegužienė, tiek A.Kudarauskas pastebi, kad pirkėjai pradeda daugiau domėtis ir ieškoti įrengto būsto. „Pirmojo būsto pirkėjams svarbi galimybė pirkti jau įrengtą arba beveik įrengtą būstą, kad galėtų pasiimti paskolą, sumokėti pradinį įnašą ir nebegalvoti, iš kur gauti lėšų namas įrengti, – sako J.Gegužienė. – Iš kitos pusės, naujakuriams aktualu kuo greičiau išsikelti iš nuomojamo buto ir, pradėjus mokėti paskolą už nuosavus namus, nebemokėti nuomos“.
A.Kudarauskas įvardija panašias jau įrengto būsto populiarumo priežastis: „Dauguma perka butą su paskola, kurios gali neužtekti ir butui, ir papildomam įrengimui. Todėl jau įrengtas būstas tampa prioritetu.“
