Trečiadienį 15min paviešino, kad centrinė NŽT vadovybė aktyviai siekė, jog sklypas Laisvės pr. 26, prie „Sodros“ biurų pastato, būtų įtrauktas į sąrašą sklypų, kuriuos gyventojams galima padalinti atkuriant nuosavybės teisę į sovietmečiu nusavintą turtą. Lyg tyčia, kelios savaitės po NŽT vadovybės kreipimosi į Vilniaus savivaldybę, būtent šį sklypą pasirinko T.Laduko žmona Jolanta Ladukienė su artimaisiais, buvusi tarp gyventojų, pakviestų į žemes skirsčiusios komisijos posėdį.
Registrų centro viešai prieinamais duomenimis, šio pusės hektaro sklypo vertė gali siekti apie 439 tūkst. eurų. Tačiau panašu, kad reali žemės vertė yra kur kas didesnė – T.Laduko žmona už savo sklypo dalį, maždaug penktadalį pusės hektaro plote, gavo 150 tūkst. eurų.
Po 15min tyrimo ŽŪM nutarė inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl T.Laduko veiklos.
Nemalonumais kvepia ne vienam
„Pirma reakcija yra labai neigiama. Aišku, sunerimom labai stipriai dėl to. Bandysim aiškintis situaciją. Iš pradžių mes inicijuosime [tyrimą] dėl pavaduotojo. Šiandien duosime pavedimą NŽT, kad jie inicijuotų tarnybinį patikrinimą“, – 15min teigė žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.
Tiesa, tyrimas T.Laduku gali neapsiriboti. 15min atskleidė, kad kreipimąsi dėl sklypo Laisvės pr. 26 pasirašė Aušra Kalantaitė, laikinai ėjusi NŽT direktorės pareigas po skandalingo Daivos Gineikaitės atleidimo. Šiuo metu ji NŽT jau nebedirba – A.Kalantaitė įsidarbino ŽŪM, kur eina Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas. A.Bogdanovas neatmeta galimybės, kad tyrimas dėl sklypo kelionės į T.Laduko artimųjų rankas palies ir ją.
„Jeigu pasirodys, kad tikrai buvo tokios informacijos, tai, be abejo, pradėsim irgi tarnybinį patikrinimą. Tiesiog nežinau, ar čia mūsų vidinis bus, ar NŽT turėtume [pavesti]. Tuo metu jinai kaip ir ten dirbo“, – svarstė viceministras.
Žemę perėmė pagal „nenormalią“ praktiką
Paklaustas, ar įprasta praktika, kai konkrečių sklypų paėmimą inicijuoja centrinė NŽT vadovybė, o ne konkrečią teritoriją kuruojantis padalinys, pašnekovas patvirtino, jog paprastai nuosavybės atkūrimo procedūros vykdomos kitaip.
„Ir pats nustebau dėl to. Pirminiais duomenimis, kiek aš žinau, tokia praktika nėra normali, nėra įprasta. Bet galbūt ten buvo kažkoks išskirtinis atvejis. Mūsų tyrime tikrai į tuos klausimus atsakyta bus“, – užtikrino A.Bogdanovas.
Kaip jau skelbėme, sklypo T.Laduko žmona su artimaisiais jau nebevaldo – jis pernai parduotas bendrovei „Vakarų Vilniaus projektai“, kuri čia jau šiais metais ketina pastatyti naują „Maximą“.
Ar dėl T.Laduko situacijos gali būti imtasi restitucijos, sklypą grąžinant valstybei, – A.Bogdanovas kol kas neprognozuoja.
Už penktadalį sklypo – 150 tūkst. eurų
Kaip jau skelbėme, T.Ladukas nedeklaravo, kiek jo žmona uždirbo iš savo sklypo dalies – maždaug 9 arų – pardavimo. NŽT direktoriaus pavaduotojas tada 15min patikino sandorio nedeklaravęs per klaidą ir pažadėjo deklaraciją papildyti. Kaip tarė – taip padarė.
Atnaujintoje T.Laduko interesų deklaracijoje nurodoma, kad jo sutuoktinė iš žemės pardavimo uždirbo 150 tūkst. eurų. Kiek uždirbo kiti sklypo savininkai – belieka spėlioti. Bet jeigu tokią sumą J.Ladukienė gavo už maždaug penktadalį sklypo, „Maximos“ statytojai už žemę Karoliniškėse galėjo pakloti apie 750 tūkst. eurų, o gal ir daugiau.
T.Ladukas 15min teigė niekaip neprisidėjęs prie šio sklypo kelionės į savo artimųjų rankas. Jis tikino nusišalinęs nuo bet kokių su tuo susijusių procesų ir visiškai nesikišęs į sutuoktinės žemės reikalus.
Savo ruožtu, ŽŪM vadovybė neslepia abejojanti ne tik T.Laduko, bet ir naujojo NŽT direktoriaus Danieliaus Kuprio skaidrumu.
„NŽT direktoriui yra tarnybinis patikrinimas pradėtas, dar nėra baigtas. Jeigu turint omeny, kad ir pavaduotojai bus tiriami – šiek tiek nenormali situacija, sutikim“, – reziumavo viceministras A.Bogdanovas.
T.Laduko istorija ne pirma meta šešėlį ant NŽT. D.Gineikaitė iš pareigų atleista dėl eismo įvykio, kurį padarė vairuodama neblaivi, buvęs jos patarėjas Gintaras Jonas Furmanavičius sulaukė įtarimų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl stambios korupcijos.
Nuo „auksinio“ betono luito iki rekordinės baudos
NŽT mundurą sutepė ir kitos mįslingos istorijos. Pavyzdžiui – „auksinis“ betono luitas sostinės Žvėryno mikrorajone. Statybinę šiukšlę registravus kaip „gyvenamąjį namą“, ją nusipirkę verslininkai užvaldė apie pusę hektaro valstybinės žemės. Dėl šios istorijos STT pradėjo ikiteisminį tyrimą.
T.Laduko pirmtakas – buvęs NŽT direktoriaus pavaduotojas Vaidas Pakalka – pernai nuteistas dėl pasikėsinimo piktnaudžiauti tarnyba veikiant vienos bendrovės naudai. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas V.Pakalkai skyrė daugiau nei 28 tūkst. eurų baudą. Tai didžiausia bauda už tokio pobūdžio nusikaltimus Lietuvos teismų praktikoje.
