Daugiau nei trejus metus nedirbęs viešbutis, kuriame įkurtas ir vienas seniausių restoranų Vilniuje, atsidaro penktadienį, šalyje galiojant karantino režimui. Dėl šios priežasties, kaip 15min pasakojo „Neringos“ viešbučio vadovė E.Liutkevičiūtė, viešbutis siūlys nakvynės paslaugą su pusryčiais į kambarius, o pastate įrengtos kavinės ir barai kol kas veiklos dar nevykdys.
„Neringos restoranas“, „Neringa Lobby Bar“, „Neringa Basement Bar“ ir „Neringa Rooftop Bar“ yra įrengti, tačiau laukia, kada Vyriausybė leis teikti maitinimo paslaugas.
Visas pastatas pastatytas naujai – anksčiau „Neringoje“ nebuvo nei baro prie registratūros, nei ant stogo. Pastarasis šiuo metu baigiamas įrengti ir, kai tik valdžia atlaisvins karantino sąlygas, jį ketinama atidaryti visuomenei.
Viešbučio rekonstrukcijos darbai buvo pradėti prieš 3,5 metų. Nors priestatai ir buvo suplanuoti, anot E.Liutkevičiūtės, nesitikėta, jog jį visą reikės griauti. Iš senojo pastato liko tik fasadinė siena Gedimino prospekte.
„Pradėjus griauti pertvaras atsidengė perdangos, kurios, kaip paaiškėjo, buvo medinės ir tikrai neišlaikytų naujų kambarių, naujos apdailos. Galų gale, negalime rizikuoti svečių gyvybe, galbūt viskas būtų sugriuvę. Todėl teko viską statyti iš naujo“, – tikino E.Liutkevičiūtė.
Rangos darbus atliko „Merko statyba“, interjero autorės – „Yes.design.architecture“ architektės Indrė Baršauskaitė ir Greta Valikonė, pastato architektas – Alvidas Songaila.
Iš viso rekonstrukcija atsiėjo daugiau kaip 14 mln. eurų.
Daugiau nei dvigubai didesnis viešbutis
Statybų metu viešbutis gana smarkiai išsiplėtė. Pirmiausiai, buvo pastatyti dar du viešbučio korpusai, o pastato plotas padidėjo nuo 2142 kv. m iki 5118 kv. metrų. Be to, prieš rekonstrukciją viešbutyje buvo 60 kambarių, o dabar – 124.
„Kambariai yra vidutinio dydžio ir šiek tiek didesni. Standartiniai kambariai apie 22 kvadratus, aukštesniosios klasės – apie 25 kv. m. Turime ir studijas, apartamentus – nuo 40 iki 60 kv. m ploto“, – vardijo E.Liutkevičiūtė.
Taip pat padaugėjo ir konferencijų salių, kurių iki darbų buvo tik viena, o dabar trys. Jose telpa iš viso 150 žmonių.
Nors visi svečiai reikalingi, keturių žvaigždučių viešbutis, anot E.Liutkevičiūtės, taikosi į verslo klientus.
Interjere – „Neringa“ ir Neringa
E.Liutkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad viso viešbučio interjerą vienijanti mintis – „Neringos“ restoranas ir Neringa, Lietuvos kurortas. Net konferencijų salės pavadintos pajūrio tematika: „Marios“, „Jūra“ ir „Kopos“.
Pagrindines viešbučio erdves jau dabar puošia menininkės Aušros Kleizaitės kūriniai.
E.Liutkevičiūtės teigimu, visa tai padiktavo pats „Neringos“ restoranas, nes jis pats yra „kaip meno kūrinys“.
Restauruojant pastatą nebuvo pamiršti ir meno kūriniai. Pavyzdžiui, antrame aukšte buvęs medinis bareljefas „Kopų balsai“, kurio autorius yra Laimutis Ločeris, buvo restauruotas ir perkeltas į pirmąjį aukštą.
„Interjero dizainerės jį pritaikė, nes jis antrame aukšte kabėjo ant medinių lentučių, o dabar bareljefas yra išryškintas“, – džiaugėsi „Neringos“ vadovė.
Rekonstrukcijos metu atrastas ir gobelenas „Vandens ir smėlio fuga“ (aut. Juozas Balčikonis) – manyta, kad jis neišlikęs.
„Jį radome garaže suvyniotą. MO muziejus aprašė jį kaip neišlikusį, bet mes jį atradome ir restauravome“, – tikino E.Liutkevičiūtė.
„Neringos“ motyvų galima rasti ir viešbučio koridoriuose. Pavyzdžiui, koridoriuose ištiesti kilimai atkartoja piešinius iš restorano.
Be to, beveik visi meno kūriniai ir baldai šiame viešbutyje yra Lietuvos menininkų ir gamintojų.
Restoraną nuo griovimų saugojo apsauga
Restorano „Neringa“ interjeras įtrauktas į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą. Jį 1960 metais sukūrė broliai architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. „Neringa“ nuo pat pradžių tapo bohemos, inteligentijos susibūrimo vieta, čia rinkdavosi garsiausi to meto žmonės – poetas Justinas Marcinkevičius, režisierius Vytautas Žalakevičius, dailininkas Stasys Krasauskas, kalbininkas Bronys Savukynas, rašytojas Juozas Baltušis.
„Neringoje“ saugomas kavinės interjeras, skulptoriaus Juozo Kėdainio sukurtas bareljefas „Neringa“ bei sieninė tapyba „Neringa ir Naglis“, sukurta dailininkų Vlado Jankausko ir Vytautas Povilaičio. Taip pat saugoma pastato fasado centrinė simetrinė kompozicija.
Jo ne tik nebuvo galima griauti, bet ir keisti. Dėl to kai buvo griaunamas visas pastatas, teko įrengti specialią apsaugą virš restorano – specifinę monolitinę ir metalinę konstrukciją. Vėliau virš šių patalpų iškilo vienas viešbučio korpusas su kambariais.
„Galime užtikrinti, kad restoranas liko toks, koks ir buvo. Netgi dar autentiškesnis“, – patikino E.Liutkevičiūtė.
Restoranas iš pagrindų suremontuotas 2001 metais, šiuo metu čia veikia dvi 150 vietų salės, 25 vietų banketinė salė bei 80 vietų kavinė-baras rūsyje.
Tiesa, restorano baldus teko rekonstruoti, mat nebuvo išlikęs originalus brolių Nasvyčių dizainas.
„Sėdėjome daug valandų archyvuose ir bandėme atrasti tai, kas buvo pačiame pirmame Nasvyčių variante ir tuomet viską atgaminome. Restoranas matė daug remontų, lygiai taip pat, kaip ir viešbučio pastatas“, – tikino ji.
Taip pat buvo atgamintos ir restorano geležinės durys.
„Senosiose nuotraukose pagrindinės durys į restoraną buvo geležinės. Tada buvo kažkur dingusios ir buvo uždėtas lipdukas, kuris atkartojo bangeles. O mes atgaminome jas“, – pasakojo E.Liutkevičiūtė.
Sugrįš legendiniai patiekalai
O ar planuoja organizuoti maistą išsinešimui? Viešbučio vadovė 15min patikino, jog kol kas nenori nuo to pradėti restorano veiklos.
„Jau 3,5 metų girdime, kaip žmonės klausia, ar bus Kijevo kotletas ir ar jis grįš. Nežinant, kokį jį nusineš žmogus, nesinori nostalgiją grąžinti dėžutėje“, – įsitikinusi E.Liutkevičiūtė.
Ji tikisi, kad valdžia leis dirbti bent lauke, tuomet ketinama įrengti lauko restoraną.
E.Liutkevičiūtė patvirtino, jog restorane bus galima įsigyti tradiciniais tapusių patiekalų.
„Per 3,5 metų buvo du pagrindiniai klausimai – ar bus Kijevo kotletas ir ar bus diskotekos. Valgiaraštyje liko ir befstrogenas, sultinys su pyragėliais, „Neringos“ desertas, salotos. Žmonės gali tikrai nesijaudinti, visa tai sugrįš“, – patikino pašnekovė.
Nakvynės kaina – nuo 50 eurų
Šiuo metu apsistoti viešbučio standartiniame vienviečiame kambaryje su pusryčiais kainuotų 50 eurų, standartiniame dvivietyje kambaryje su pusryčiais – 60 eurų, brangiausiame kambaryje – apartamentuose – 160 eurų dviem su pusryčiais.
„Kadangi turime įeiti į rinką, kaina pirmais mėnesiais yra žemesnė. Tikimės, kad jau vasarą galėsime ją pakelti“, – tikino E.Liutkevičiūtė.
E.Liutkevičiūtė pripažįsta, kad pirmomis dienomis viešbučio užimtumas yra nedidelis ir kol kas yra tik kelios rezervacijos.
„Po truputį keliauja rezervacijos ir tikimės, turėsime, ką aptarnauti“, – sakė pašnekovė.
Kodėl viešbutis nusprendė duris atverti per karantiną, kai daugelis viešbučių skundžiasi menku užimtumu?
„Tikimės, kad pavasarį viskas pradės gerėti. Nors dabar situacija yra prasta, bet su perspektyva, kad po mėnesio ar dviejų pagerės, bus atidarytos savivaldybės, galbūt atsiras svečių iš užsienio, imuniteto pasai ir žmonės pradės keliauti. Nenorėjom laukti. Kada yra tas geriausias laikas atsidaryti? Visada gali atrodyti gal ne dabar, bet susirinkome darbuotojus, apsimokėme ir nebenorime laukti“, – tikino viešbučio vadovė.
Pastaruoju metu Lietuvoje pradėjo plisti britiškoji ir iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) parsivežta atmaina. Kaip į šią situaciją reaguoja viešbučio vadovė?
„Žinoma visos atmainos gąsdina, ypač jei bus karantino griežtėjimų. Viešbučių situacija labai prasta, tačiau yra tų svečių šiek tiek. Stengiamės optimistiškai žiūrėti ir tikimės, kad bus išspręsta. Po 3,5 metų norisi atsidaryti, pasirodyti“, – kalbėjo E.Liutkevičiūtė.
Paskutiniai darbai – per pandemiją
Kol praėjusiais metais visi verslai patyrę didžiulį šoką užsidarinėjo, „Neringos“ viešbutyje vyko paskutinieji rekonstrukcijos darbai. Atsidaryti jie turėjo dar praėjusių metų liepą, tačiau dėl pandemijos, užtrukusių darbų ir karantino, planai buvo pakoreguoti.
„Dėl pandemijos strigo tiekimas, gamyba. Darbuotojai susirgdavo, tuomet turėdavo izoliuotis, ilgėjo terminai. Nebuvo kritiška situacija ir statybų sektoriaus nelabai paveikė. Darbai vyko, bet šiek tiek lėčiau“, – kalbėjo ji.
Be to, nebuvo jau laiko ir keisti viešbučio kambarius. Praėjusių metų pavasarį buvo montuojami baldai, paskutiniai dažymo darbai ir perorganizuoti visus kambarius į butus nebuvo galimybių.
„Anksčiau net minties nebuvo, kad gal būtų gerai turėti kuo daugiau tokių butų izoliacijai, ilgesniam apsistojimui. Turime du kambarius su skalbimo mašina ir nedidele virtuve, jei darytume iš naujo, gal tokių turėtume daugiau. Jau buvo per vėlu keistis ir adaptuotis“, – svarstė E.Liutkevičiūtė.
15min rašė, kad reaguodami į situaciją šalyje, įvairūs viešbučiai transformuoja savo kambarius. Apartamentai staiga tapo biurais, konferencijų ir susitikimų salėmis ir net butais ilgalaikei nuomai. Kai kurie viešbučiai imasi dar kūrybiškesnių sprendimų – kambariuose siūlo unikalias degustacines vakarienes arba net kino teatrų paslaugas.
PLAČIAU SKAITYKITE: Ištuštėję viešbučiai imasi naujų triukų: apartamentus verčia butais, biurais, kino ar konferencijų salėmis
E.Liutkevičiūtė teigimu, visa tai galima bus išvysti ir „Neringos“ viešbutyje.
„Reikia išgyventi, priimti visus įmanomus svečius, kokie šiais laikais gali būti. Pasirinkimo iš tikrųjų neturime“, – pripažino ji.
Kokie ateities planai?
Apie viešbučio ateities planus E.Liutkevičiūtė kalba atsargiai ir tikina, jog viskas vyks žingsnis po žingsnio.
„Dabar kviesime apsistoti viešbutyje su pusryčiais, tada plėsime paslaugų sferą, galbūt vakarienes į kambarius. Esame pasiruošę, mūsų barai, restoranas. Tik sulaukiame žalios šviesos, renkame žmones ir atsidarome“, – tikino ji.
Šiuo metu pagrindinė problema, anot viešbučio vadovės, jog neaišku, kada bus galima atsidaryti.
„Kai tik išgirsime, imsime žmones, apmokysime ir atsidarysime. Šiame etape ne nuo mūsų priklauso planai“, – apibendrino E.Liutkevičiūtė.
