Piktinasi tvarka
Šį piketą surengė Vilniaus Miglos gatvės gyventojų asociacija kartu su Daugiabučio namo Sėlių g. 29 savininkų bendrija. Jų keliami klausimai ir susiję visų pirma su kaimynystėje planuojamomis statybomis.
„Šalia mūsų gyvenamųjų namų planuojami vystyti didelio masto verslo projektai, kurie inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais, toliau sėkmingai supaprastinta „koregavimo“ tvarka sėkmingai veriasi kelią į statybos leidimų išdavimą“, – rašoma piketo organizatorių pranešime.
Kalba eina apie Miglos g. 55 sklype vietoj dabar esančio dviejų aukštų namo rekonstrukcijos būdu planuojamo statyti 32 butų daugiaaukščio ir Sėlių g. 48 sklype planuojamo verslo centro, kur vietoj buvusio seno namo planuojamas 2500 kv. m 150 darbo vietų pastatas.
Plačiau skaitykite: Daugiabučio statytojai Vilniaus Žvėryne susidūrė su netikėta kliūtimi: kaimynai „gulasi“ skersai kelio
Vilniaus Žvėryno gyventojai užtarimo ieško Seime – statybomis susidomėjo ekspremjeras
Jaučiasi ignoruojami
„Prašome Vilniaus m. savivaldybę stabdyti besaikį miesto tankinimą Žvėryno rajone. Mūsų netenkina Vilniaus m. savivaldybės ignoravimas Žvėryno gyventojų prašymų pažeidžiant viešąjį interesą gyventi subalansuotoje aplinkoje, piktnaudžiavimas detaliųjų planų „koregavimais“ pavieniuose sklypuose ir besaikis rajono tankinimas, aukštingumo didinimas pagal verslininkų pageidavimus.
Pažeidžiamas Žvėryno gyventojų viešasis interesas gyventi subalansuotoje aplinkoje, nėra sprendžiamos Žvėryno aplinkos kokybės, gyventojų gerovės, istorinio Žvėryno kraštovaizdžio, automobilių stovėjimo aikštelių, ekologinės problemos“, – tikina gyventojai.
Tiek Sėlių g. 29 namo, tiek Miglos gatvės gyventojai tikina susidūrę su vienodomis problemomis, kai „detaliojo plano koregavimas vietoje teisėtos keitimo procedūros remiasi savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais įsakymais tik vienam sklypui, o tai esą atveria kelią esminiams detaliojo plano pokyčiams: išdidinamas pastato tūris, aukštingumas, keičiama sklypo paskirtis iš gyvenamosios į komercinę Sėlių g. 48.
Anot Žvėryno gyventojų, nei teritorijų planavimo įstatymas, nei bendrasis planas nesustabdo nuo individualių verslo iniciatyvų supaprastinta tvarka koreguoti esminius detaliojo sklypo parametrus: „Įstatyminės klišės puikiai adaptuotos panašiems verslo interesams, kuomet visuomenės gerovė yra nustumiama į šalį ir mažais žingsneliais judama į priekį, kol patvirtinamas statybų leidimas pagal išskirtinius užsakovo reikalavimus.“
Tikisi mero veiksmų
Prieš piketą jo rengėjai susitiko su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.
Sėlių g. 29 gyvenanti Irmina Šimonėlytė susitikimu su Vilniaus meru pasidžiaugė. Jos teigimu, R.Šimašius sakė pirmą kartą išgirdęs apie šias žvėryniečių problemas ir pažadėjo susodinti prie vieno stalo ir verslininkus, ir gyventojus, ieškant kompromiso.
„Mes pateikėme iš savo pusės reikalavimų sąrašus, pristatėme visas problemas, sakėme, kad tikrai nesustosime tame kelyje, vienysimės ir toliau apie tai garsiai kalbėsime, kad visos Žvėryno teritorijos turi būti patvirtintas detalusis planas kompleksiškai, o ne pagal šiuo atveju galiojančią praktiką, kai kardinaliai keičiami pavienių sklypų parametrai – aukštingumas, paskirtis, užstatymo tankis. O visa tai vyksta supaprastinta tvarka“, – kalbėjo Žvėryno gyventoja.
Sėlių g. 29 gyventojai teigia išgirdę pažadą atidžiai peržiūrėti detaliųjų planų korekcijas. Todėl tikisi, kad statybos leidimas greitu metu nebus išduotas.
Miglos gatvės gyventojų asociacijos pirmininkė Ieva Dzedulionienė neslėpė tikinti, kad bet kuris susitikimas, viešumas duoda naudos bandant ginti savo teises – juos bent jau išgirs, o ne toliau ignoruos.
Priminė mokyklas
„Iki šios dienos mus ignoravo visiškai, į raštus negavome nė vieno atsakymo. Detalusis teritorijos planas dar kol kas nėra pakeistas, bet visos institucijos, išdavusios sąlygas, tvirtina jį, tik ugniagesiai ne. Mes prieštaraujame, nes siekiame, kad vyktų kompleksinis viso Žvėryno problemų sprendimas, o ne koreguojami detalieji pavienių sklypų planai. Statytojai, investuotojai, kaip juos bepavadinsi, sutvarko tik tam tikrą teritoriją ir po to gražiai nusiplauna“, – kalbėjo bendruomenės atstovė.
O problemų kyla ne tik su privažiavimu užkimštomis jau dabar Žvėryno gatvėmis, šaligatvių nebuvimu, parkavimo vietų stoka, bet ir dėl to, kad trūksta mokyklų, darželių. Pastačius didžiulį kvartalą šalia Paribio gatvės, buvo perskirstytos Genio progimnazijos filialų teritorijos, todėl dalis mokinių buvo priskirti Viršuliškių mokyklai.
Po kelerių metų pradinę mokyklą pabaigsiančio vaiko mama Jurgita Voverytė-Liukaitienė tikino jau dabar sukanti galvą, kur reikės eiti į penktą klasę. Yra „Genio“ progimnazija Lukiškių gatvėje pilna, tad Žvėryno gyventojams reikia vežioti savo vaikus į mokyklą. „Toks įspūdis, kad jeigu gyveni Žvėryne, vežiok savo vaikus į Avižienius“, – sarkastiškai šyptelėjo moteris.
Ji taip pat paminėjo senųjų Žvėryno gyventojų teisėtus lūkesčius – būstą jie kažkada įsigijo mažaaukščių namų kvartale, teritorija ir buvo mažaaukščių namų, bet staiga išdygsta septynių aukštų namas.
„Miglos gatvėje turbūt kalnas bus nukastas. Galiu palyginti, kaip Gedimino kalnas su pilimi, taip ir čia kalnas, matyt, bus nuneštas, nes pagal projektinius sprendinius kitaip projekto nebus galima įgyvendinti. (…) Mes neprieštaraujame statyboms, suprantame, bet, kai verslininkai tiesiog superka butus, bando, švelniai tariant, tik pasipelnyti, tai turėtų būti rasta pusiausvyra“, – kalbėjo J.Voverytė-Liukaitienė.
„Mes turėtume leisti statyti Žvėryne“
Situaciją komentavusi Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vyresnioji patarėja Raimonda Rudukienė tikino, kad jeigu vystytojų projekte viskas padaryta pagal detalųjį planą, savivaldybė privalo leisti tokias statybas.
„Tačiau norėdami, kad gyventojai žinotų, norėdami užtikrinti viešumą ir gyventojų dalyvavimą, mes prašome rengti detalaus plano korektūrą ir net prašome, kad būtinai būtų viešinama. Tokiu būdu mes bandome įtraukti gyventojus, kad jie dalyvautų ir žinotų, kas šalia vyksta“, – tikino R.Rudukienė.
Ji pabrėžė, kad gyventojai savo poziciją išsako taip, lyg savivaldybė norėtų jiems būtinai pakenkti. O detaliųjų planų korekcija vyksta pagal visus teisės aktus, laikantis Bendrojo plano sprendinių. Pagal Bendrąjį planą Žvėrynas yra vidutinio užstatymo mažaaukštės statybos teritorija.
„Dabar vyksta korektūros, nė viena tikrai nepažeidžia Bendrojo plano sprendinių. Bet nei vienas detalusis planas dar nėra patvirtintas. Vystytojai ateina su norais, jų norai viešinami. Mes su jų norais nesutinkame, prašome, kad jie koreguotų juos, atsižvelgtų ir į gyventojų pageidavimus, susitiktų su gyventojais, tai ir vyksta. Žinome Žvėryno bėdas, didžiausia yra transporto infrastruktūra, pėsčiųjų takai. Tai senas rajonas ir vystytojai tegali jį atnaujinti“, – tikino R.Rudukienė.
Vis dėlto Miesto plėtros departamento atstovė pastebėjo, kad gyventojai turėtų pateikti konstruktyvius pasiūlymus, o ne tokius, kad vietoj senos griūvančios bakūžės atsirastų žalios erdvės. „Ar tai konstruktyvus gyventojų noras? Aš irgi gal noriu gyventi viena, bet tada gal ne mieste. Mes norime suderinti ir gyventojų norus, ir savivaldybės tikslus bei būtinybę miestui vystytis, plėstis, tankėti, bet ne agresyviai“, – kalbėjo R.Rudukienė.
Miglos gatvėje statyba galima iki keturių aukštų. Esą vystytojai galbūt ir norėjo didesnių plotų, tačiau jų apetitas jau mažėja. Be to, bent kol kas savivaldybė nepritarė Miglos g. 55 detaliajam planui.
