Mažiau yra daugiau
Interjero dizainerė Dovilė Sakevičė dalijasi pastebėjimu, kad didžioji dauguma lietuvių, kalbant apie namų interjero kūrimą, nėra linkę vaikytis madų. Jiems namai – asmeninė erdvė, kurioje galima jaustis patogiai, todėl nenori apkrauti erdvių nereikalingais ar netinkamais daiktais, baldais, aksesuarais, kurie tik blaškytų dėmesį ir kurtų chaotišką aplinką.
„Patarčiau vadovautis taisykle „mažiau yra daugiau“. Interjero tendencijos nekinta taip greitai, kaip aprangos mados – jo kasmet neatnaujinsi, o investicijos yra gana didelės, todėl skandinaviškas stilius savo minimalizmu ir paprastumu dažnai laimi prieš pompastiką. Kartais skandinaviškas interjeras persipina su industriniu, moderniu ar minimalistiniu dizainu, taip išlaikant „švarią“ ir neapkrautą erdvę, bet pagyvinant ją tam tikrais akcentais“, – pasakoja interjero studijos „Dovilės Interjeras“ įkūrėja.
NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras taip pat išskiria augantį lietuvių, ypač jaunų šeimų, norą turėti neapkrautus, patogiai išplanuotus naujus namus, kurių interjerą vėliau galima atitinkamai keisti pagal poreikius: pakitus tendencijoms, gimus ar paaugus vaikams.
„Pagausėjimą planuojančios šeimos ar jaunos poros dažnai žvalgosi būsto su pilna apdaila, kuriame būtų galima apsigyventi netrukus. Naujų namų ieškančios šeimos neretai planuoja ateitį bent keletui metų į priekį, todėl didelę reikšmę teikia būsto kokybei, kambarių išplanavimui bei šviesos patekimui į juos. Žinoma, itin svarbu ir prieinama būsto kaina, bendruomenė bei aplinka“, – kalba NT ekspertas, pažymėdamas, jog žmonės vis dažniau renkasi įsigyti būstą atokiau nuo miesto centro, tačiau pasižymintį geru susisiekimu su didžiąja dalimi rajonų.
Paprasta, tačiau funkcionalu
R.Pleteras taip pat įvardija, kad skandinavai daugybę metų vadovaujasi funkcionalumo, modernumo ir technologinio išmanumo paieškomis, tačiau planuodami interjerą nepamiršta natūralumo bei ryšio su gamta išlaikymo. Toks požiūris pamažu atkeliauja ir į Lietuvą.
„Lietuviams, kaip ir šiauriečiams, svarbu, kad būstas atitiktų jų požiūrį į pasaulį, vertybes – taip jie susikuria savitą bendrystę su namų aplinka, ji tampa sava, jauki, asocijuojasi su poilsiu, maloniomis veiklomis. Skandinaviškas interjeras, nors ir minimalistinis bei preciziškas, nėra šaltas ar nykus. Jame apstu augalų, paveikslų, modernių ir šiuolaikiškų detalių, kokybiškų baldų, kurie pasižymi ne tik patogumu, bet ir ilgaamžiškumu“, – įvardija NT ekspertas ir atkreipia dėmesį, kad skandinavišku stiliumi įrengtame būste galima rasti ir sandėliuką, kuriame vietą atras dviratis ar paspirtukas.
Interjero dizainerė D.Sakevičė papildo ekspertą pasakodama, kad skandinaviško stiliaus namų interjere dažniausiai vyrauja šviesūs tonai: švelniai pilka, balta, kreminė spalvos, vizualiai padidinančios erdvę. Pasak jos, kuriant tokį stilių, namuose gali atsirasti ir keletas papildomų, ryškesnių arba tamsesnių akcentų, kurie suteiktų šarmą ir trokštamą atmosferą būstui.
„Skandinaviškas interjero dizainas pasižymi praktiškumu ir universalumu, todėl tiek baldai, tiek smulkesni dekoro elementai dažnai būna paprastesnės išvaizdos, išgrynintų formų, tačiau funkcionalūs, nesunkiai suderinami tarpusavyje. Tokio tipo interjeruose apstu įvairių tekstilės gaminių, tokių, kaip pledai, lovatiesės, dekoratyvinės pagalvėlės, kilimai. Taip pat, šviesias sienas neretai puošia paveikslai, įrėminti spausdiniai ar reprodukcijos, kurios namų erdvėse dažniausiai iškabinamos ar išdėliojamos ne po vieną“, – plačiau paaiškina D.Sakevičė.
Anot jos, žvelgiant į finansinę pusę, galutinė skandinaviško interjero sukūrimo kaina priklauso nuo išskirtinų sprendimų, medžiagų, baldų pasirinkimo. Interjero dizainerė pabrėžia, kad visuose stiliuose galima profesionaliai ir kokybiškai suderinti pigesnes detales ar baldus su prabangiais, dizainerių kurtais akcentais.
