„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Prancūzijos parlamentarai pritarė įstatymui dėl greito Dievo Motinos katedros atstatymo

Prancūzijos įstatymų leidėjai penktadienį pritarė kontroversiškam įstatymui dėl balandį gaisro nuniokotos Švč. Dievo Motinos katedros atstatymo per ateinančius penkerius metus.
Paryžiaus Dievo Motinos katedra
Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Restauruoti prieš 850 metų pastatytą garsiąją gotikinio stiliaus katedrą, kurios stogas buvo beveik visiškai sunaikintas per balandžio 15 dieną kilusį gaisrą, vyriausybei, parengusiai specialųjį teisės aktą dėl šio didžiulio projekto valdymo, bus neįtikėtinai sunku.

Užsiliepsnojusios senovinės katedros vaizdai sukrėtė ir nuliūdino tiek pasaulį, tiek pačią Prancūziją, kur šis statinys laikomas vienu svarbiausių nacionalinių paminklų.

Kelios dienos po gaisro prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad atstatymo darbus planuojama baigti per penkerius metus. Tai reiškia, kad katedra turėtų atverti savo duris iki Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių pradžios 2024 metais.

Vis tik įstatymo projektas, kuriuo siekiama pagreitinti rekonstrukcijos darbus, išprovokavo prieštaringų vertinimų, nes dokumente siūloma atsisakyti dalies nuostatų, turinčių užtikrinti senovinio statinio apsaugai.

Po 13 val. trukusių debatų teisės aktas buvo priimtas 32 balsais prieš penkiais prieš; dar 10 parlamentarų susilaikė. Dabar dokumentą per gegužės 27 dieną numatytą posėdį nuodugniau svarstys Senatas.

Prasidėjus parlamento sesijai kultūros ministras Franckas Riesteris pareiškė įstatymų leidėjams, kad nors 200 metų statytos Dievo Motinos katedrai atstatymui skirti penkeri metai yra „ambicingas laikotarpis“, projektas „nebus vykdomas paskubomis“.

„Taip, norime greitai judėti pirmyn. Kai kas kaltino mus, kad norime žengti į priekį pernelyg greitai, bet [atstatymo donorai] dosnumą parodė labai greitas, todėl galime ir turime reaguoti – būtent tą mes ir darome“, – pabrėžė ministras.

Iki šios dienos katedros atstatymui buvo paaukota ar pažadėta paaukoti beveik 1 mlrd. eurų. F.Riesteris patikino, kad visos šios lėšos bus skirtos tik šiems darbams.

Ekspertų skaičiavimais, projektas kainuos apie 600–700 mln. eurų. Kai kurie specialistai kelia klausimų, kaip bus išleisti likę pinigai, ir siūlo skirti juos kitoms yrančioms bažnyčioms ir katedroms restauruoti.

Pasak Prancūzijos religinio paveldo stebėjimo centro (OPR), šalyje yra 40–60 tūkst. bažnyčių ir koplyčių, iš kurių 5 tūkst. yra apgriuvusios.

„Tikslios taisyklės“

Minėtas įstatymas taip pat numato projekto greitą vykdymą prižiūrėsiančios valstybinės įstaigos steigimą, taip pat prieštaravimų sukėlusią nuostatą, leidžiančią vyriausybei nepaisyti planavimo, aplinkosaugos ir paveldo apsaugos standartų bei nutraukti viešuosius konkursus.

F.Riesteris savo ruožtu patikino, kad šia nuostata nebus pasinaudota siekiant sumažinti išlaidas.

„Yra labai tikslios taisyklės, taikomos restauruojant kultūros paveldo pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Jos įtvirtintos kultūros paveldo kodekse ir atitinka Prancūzijos meistriškumą šioje srityje“, – nurodė jis.

„Savaime suprantama, kad šios taisyklės bus taikomos, aš tai garantuoju“, – sakė ministras.

Teisės akto tekste neminimi jokie projekto architektūriniai aspektai. Kai kurie vyriausybės iniciatyvai pritariantys parlamentarai pabrėžia, kad priėmus įstatymą atstatyta katedra įgis savo ankstesnį pavidalą ir neturės jokių kūrybinių naujovių.

XII amžiaus pradžioje pradėta statyti Dievo Motinos katedra visada užėmė svarbią vietą per Prancūzijos istorijos pakilimus ir nuosmukius.

Ji buvo nusiaubta ir apiplėšta per XVIII amžiaus Prancūzijos revoliuciją, bet vėliau buvo įamžinta Victoro Hugo 1831 metais išleistame romane „Paryžiaus katedra“ (Notre-Dame de Paris). Manoma, kad šis kūrinys padėjo išgelbėti monumentą.

XX amžiuje jis išliko per abu pasaulinius karus ir skambino savo varpais 1944 metų rugpjūčio 24-ąją, kai Antrojo pasaulio karo pabaigoje Paryžius buvo išvaduotas iš nacistinės Vokietijos okupacijos.

VIDEO: Su ašaromis akyse prancūzai stebėjo, kaip liepsnos pasiglemžia šalies simbolį: siaubinga būti to liudininku

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų